Kordelija (palydovas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kordelija
Erdvėlaivio Voyager 2 nuotrauka, apačioj viduryje, viduj ryškiojo žiedo
Erdvėlaivio Voyager 2 nuotrauka
Atradimas
Atradėjas Richard J. Terrile / Voyager 2
Atrastas 1986 m. sausio 20 d.
Orbitos charakteristikos
Didžioji pusašė 49 752 km
Ekscentricitetas 0,00047
Apskriejimo
periodas
0,335034 d.
Posvyris 0,147° (į Urano ekvat.)
Planetos palydovas Urano
Fizinės charakteristikos
Dimensijos 50×36 km[1]
Vidutinis skersmuo 40 km
Paviršiaus plotas ~5100 km²
Tūris ~34 000 km³
Masė ~4,4×1016 kg
Vidutinis tankis 1,3 g/cm³
Laisvojo kritimo
pagreitis
0,0073 m/s²
Pabėgimo greitis 0,017 km/s
Ašies posvyris 0
Albedas 0,08
Paviršiaus
temperatūra
vid: 64 K

Kordelija (angl. Cordelia) arba Uranas VI [2] – arčiausiai skriejantis gamtinis Urano palydovas. 1986 m. sausio 20 d. atrastas iš erdvėlaivio Voyager 2, skriejusio pro Uraną, darytų nuotraukų[3]. Iš karto po atradimo suteiktas laikinas S/1986 U 7 pavadinimas. Vėliau jis pastebėtas tik Hablo kosminiu teleskopu 1997 metais.[4][5] Vėliau pavadintas Lyro jaunausios dukters vardu iš Viljamo Šekspyro knygos „Karalius Lyras“.

Apie jį praktiškai nieko nežinoma, išskyrus jo orbitą [6], spindulį, kuris lygus 20 km [7], bei geometrinį albedą, lygų 0.08[8]. Voyager 2 kadruose Kordelija atrodo kaip ištįsęs objektas, kurio didžioji ašis yra nukreipta į Uraną.

Kordelija yra kaip Urano žiedo Epsilon vidinis aviganis.


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. E. Karkoschka, Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope, 2001. Icarus 151: 51–68.
  2. „Planet and Satellite Names and Discoverers“. Gazetteer of Planetary Nomenclature. USGS Astrogeology. 2006-07-21. Nuoroda tikrinta 2006-08-06.
  3. B. Smith, IAUC 4168: Sats and rings of Uranus; CCO, 1986.
  4. E. Karkoschka, Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope, 2001. Icarus 151: 51–68.
  5. Showalter, M. R.; Lissauer, J. J. (2003-09-03). „IAU Circular No. 8194“. Nuoroda tikrinta 2006-08-05.
  6. Jacobson, R.A. (1998). „The Orbits of the Inner Uranian Satellites From Hubble Space Telescope and Voyager 2 Observations“. The Astronomical Journal. 115: 1195–1199. doi:10.1086/300263.
  7. E. Karkoschka, Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope, 2001. Icarus 151: 51–68.
  8. E. Karkoschka, Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope, 2001. Icarus 151: 51–68.