Pereiti prie turinio

Ofelija (palydovas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ofelija
Erdvėlaivio Voyager 2 nuotrauka
Erdvėlaivio Voyager 2 nuotrauka
Atradimas
Atradėjas Richard J. Terrile / Voyager 2
Atrastas 1986 m. sausio 20 d.
Orbitos charakteristikos
Didžioji pusašė 53 764 km
Ekscentricitetas 0,0101
Apskriejimo
periodas
0,37641 d.
Posvyris 0,093° (į Urano ekvat.)
Planetos palydovas Urano
Fizinės charakteristikos
Dimensijos 54 × 38 km[1]
Vidutinis skersmuo 43 km
Paviršiaus plotas ~5800 km²
Tūris ~41 000 km³
Masė ~5,3×1016 kg
Vidutinis tankis 1,3 g/cm³
Laisvojo kritimo
pagreitis
0,007 m/s²
Pabėgimo greitis 0,018 km/s
Ašies posvyris 0
Albedas 0,07
Paviršiaus
temperatūra
vid: 64 K

Ofelija (angl. Ophelia) arba Uranas VII – gamtinis Urano palydovas. 1986 m. sausio 20 d. atrastas iš erdvėlaivio Voyager 2, skriejusio pro Uraną, darytų nuotraukų[2]. Iš karto po atradimo suteiktas laikinas S/1986 U 8 pavadinimas. Vėliau jis pastebėtas tik Hablo kosminiu teleskopu 2003 metais. Vėliau pavadintas Polonijaus dukters vardu iš Viljamo Šekspyro dramos „Hamletas“.

Apie jį praktiškai nieko nežinoma, išskyrus jo orbitą [3], spindulį, kuris lygus 21 km [4], bei geometrinį albedą, lygų 0.07[5]. Voyager 2 kadruose Ofelija atrodo kaip itįsęs objektas, Jo orbitos pusašių santykis yra 0.7 ± 0.3 [6].

Ofelija yra kaip Urano žiedo Epsilon išorinis aviganis. Ofelijos orbita yra sinchroninėje Urano orbitoje, taigi dėl potvyninių jėgų lėtai yra [7].

Pastabos apie pavadinimą

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas asteroidas vadinamas tuo pačiu vardu – 171 Ofelija.

  1. E. Karkoschka, Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope, 2001. Icarus 151: 51–68.
  2. B. Smith, IAUC 4168: Sats and rings of Uranus; CCO, 1986.
  3. Jacobson, R.A. (1998). „The Orbits of the Inner Uranian Satellites From Hubble Space Telescope and Voyager 2 Observations“. The Astronomical Journal. 115: 1195–1199. doi:10.1086/300263.
  4. E. Karkoschka, Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope, 2001. Icarus 151: 51–68.
  5. E. Karkoschka, Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope, 2001. Icarus 151: 51–68.
  6. E. Karkoschka, Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope, 2001. Icarus 151: 51–68.
  7. E. Karkoschka, Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope, 2001. Icarus 151: 51–68.