Nunčiakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Įvairūs nunčiakai

Nunčiakas – dvisekcė lazda, tradicinis Kinijos ir Okinavos ginklas. Jis sudarytas iš dviejų trumpų lazdų, sujungtų junge iš virvės ar grandinės. Egzistuoja panašus trisekcės lazdos pavidalo ginklas sansetsukonu.

Sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nunčiakai iš arti

Nunčiakas sudarytas iš jungės ir sekcijų.

  • Jungė. Virvinė jungė prie sekcijų jungiama perveriant per išgręžtas skyles, o grandininė jungė tvirtinama naudojant metalinius apkaustus. Paprastai populiaresni nunčiakai su virvinėmis jungėmis.
  • Sekcijos.
    • Nunčiako sekcijos paprastai vienodos, tačiau naudojami ir nunčiakai su skirtingomis sekcijomis.
    • Sekcijų ilgiai parenkami pagal savininko ypatumus.
    • Sekcijos svorio centras paprastai paslinktas link išorinio galo, tai užtikrina efektyvesnius veiksnius sukant nunčiaką.
    • Sekcijos paprastai daromos iš kieto medžio (ąžuolo ar kito panašaus).

Seniau medieną, skirtą nunčiakams, keleriems metams užkasdavo pelkėje, kad beorėje rūgštingoje aplinkoje mediena sukietėtų. Jungę dažnai darydavo iš ašutų. Sekcijas rūpestingai šveisdavo smėliu ir persunkdavo aliejumi. Dabar sekcijas dažnai lakuoja ar dažo, kad gražiau atrodytų. Tačiau taip apdorotas sekcijas sunkiau išlaikyti, tokį nunčiaką kur kas sunkiau valdyti.

Šiuolaikinių nunčiakų sekcijas dažnai daro iš įvairių nemedinių medžiagų – metalo, plastiko, stiklaplastikio, paviršių dažnai padengia putplasčio sluoksniu, siekiant apsaugoti nuo susižalojimo. Junges dažnai daro iš nailoninės virvės ar metalinės grandinės ant sukios jungties.

Kiniški nunčiakai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiniški nunčiakai ilgi, sekcijos gali būti beveik metro ilgio. Dažnai pasitaiko spragiliški kiniški nunčiakai – viena sekcija ilga (atitinka kotą), o kita trumpa (atitinka kultuvą). Sekcijų skerspjūvis paprastai apvalus. Jungės ilgis 20-30 cm.

Okinaviški nunčiakai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Okinavos nunčiakų sekcijos paprastai lygios, trumpos (rekomenduojamas ilgis – savininko dilbio ilgio), todėl jie labiau pritaikyti nešiotis slapta. Sekcijų skerspjūvis dažniausiai aštuonbriaunis. Jungės ilgis lygus savininko delno pločiui.

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nunčiakai yra kilę iš spragilų ryžiams kulti. Spėjama, kad jie atsirado Kinijoje, o Okinavoje buvo modifikuoti. Nunčiakai buvo sukurti kaip valstiečių ginklas, kadangi jiems buvo draudžiama naudoti ginklus su ašmenimis ir antgaliais.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nunchaku Routine.gif

Vienas nunčiako ypatumų – nepriklausomai nuo smūgio stiprumo ginklą laikanti ranka nepatiria jokios atatrankos. Tuo nunčiakas patogesnis už paprasčiausią lazdą.

Nunčiako naudojamo technika sudėtinga, tai būdinga visiems lankstiems ginklams (pvz., blokštams, kovos spragilams, kusarigamoms). Kautynėse sukant nunčiaką ir keičiant laikančią ranką sudaromas dengiantis diskas. Besisukančia sekcija patogu atakuoti.

Atakos nunčiaku:

  • smūgiai sekcija
  • baksniai (buki dūriai) sekcijos galu
  • smaugimas
  • galūnių laužimas
  • metimai
  • sukaustymas

Egzistuoja atakos nunčiaku prieš žmogų, ginkluotą kalaviju, peiliu, lazda, ietimi, pistoletu ir kt. ginklais.

Kovos menuose (karate, ušu, aikido) nunčiakus naudoja:

  • kaip treniruočių įrankį riešo ir dilbio raumenims, judesių koordinacijai treniruoti,
  • kaip ginklą.


Commons-logo.svg

Vikiteka