Blokštas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Blokštas (rus. ки́стень) – triuškinantis ginklas, sudarytas iš galvutės (dar vadinamas svarelis, svarmuo, pasvaras, svarlys; paprastai geležinė, nors gali būti bronzinė, akmeninė) ant ryšio (ilgos virvės ar grandinėlės). Sandara atitinka svambalą, bet naudojamas kaip ginklas.
Skiriami du blokštų variantai:
1. Bekotis blokštas sudarytas tik iš galvutės ir ryšio, kaunamasi ryšio galą laikant rankoje arba jis su kilpa, kuri gali būti užneriama ant riešo ar paimama į ranką. Bekočių blokštų galvutės paprastai būdavo nespygliuotos, kadangi bekočius blokštus senovėje neretai naudojo kaip pigų ginklą, kurį buvo galima slaptai nešiotis (pvz., rankovėje). Spygliuotos galvutės būtų spygliais kliuvinėjusios už rankovės audinio. Bekočiai ir trumpakočiai blokštai buvo labai populiarūs Rusijoje (XVI–XVII a.) ir gana populiarūs viduramžių Europoje. Jie buvo mėgstamas plėšikų ir kitokių nusikaltėlių ginklas.
Rusiškas pavadinimas ки́стень paprastai aiškinamas tuo, kad bekotis ar trumpakotis blokštas paprastai turėdavo kilpą, kuri būdavo užneriama ant riešo, kad nepamesti blokšto (rus. кисть 'riešas'). Tačiau etimologai aiškina, kad кистень kilęs iš totoriško žodžio kistän 'kuoka, lazda' (М. Фасмер „Этимологический словарь русского языка“).
Dažnai rusiškas terminas кистень reiškia ne bekotį blokštą, o kotinį blokštą ar lengvą vienrankį kovos spragilą (kurį angliškai vadina flail), kurie mažai kuo skiriasi. Skaitantiems rusišką literatūrą tai gali sukelti painiavą
2. Kotinis blokštas turi trumpą ar ilgesnį kotą. Kotas trumpesnis už ryšį, kartais jam lygus. Kotinis blokštas su ilgu kotu, trumpu (35 cm ir trumpesniu) ryšiu ir masyvia galvute nebe blokštas, o kovos spragilas. Trumpakočiai blokštai su storais ryšiais ir lengvais svareliais pereina į rimbų klasę.
Bekotis blokštas iš rankovės ar saujos galėjo būti metamas į priešininką kaip akmuo ant virvutės. Po to buvo kaunamais sukant blokštą ratais, kad pataikyti galvute. Blokštas galėjo būti naudojamas ir kaip sukaustantis ginklas – taikoma, kad galvutė pralėktų už kaustomos kūno dalies (kaklo, rankos, kojos) ir blokštas apie ją apsisuktų. Tačiau efektyviai kautis blokštu gali tik gerai įgudę kovotojai, kitaip blokštas pavojingesnis juo besikaunančiam, o ne priešininkams.
Japoniški blokštų variantai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Japoniški bekočiai blokštai vadinami torinava.
Dvigalis virvinis blokštas (turintis dvi galvutes abiejuose ryšio galuose) – surujin arba suruchin
Manriki – gusari – japonų ginklas, dvigalis grandininis blokštas – grandinė su dviem galvutėmis galuose. Primena lengvą bolą, bet nesvaidomą.
Kusari – gama – japonų ginklas, blokšto ir pjautuvo junginys.
Kiniški blokštų variantai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Meteoras, meteorinis kūjis (angl. meteor hammer), skraidantis kūjis (angl. flying hammer) , drakono kumštis (angl. dragon's fist), sheng bao, liu xing chui, dai chui – dvigalis virvinis ar grandininis blokštas.
-
Bronziniai blokštų svareliai iš Novgorodo (Rusija), XI–XIII a.
-
Kaulinis blokšto svarelis. Rusija, XII–XIII a.
-
Apačioje - kotinis blokštas (Rusija)