Norvegijos administracinis suskirstymas
(Nukreipta iš puslapio Norvegijos administracinio suskirstymo vienetai)
.svg)
Norvegija padalinta į 15 fiulkių (norvegiškai fylke, daugiskaita fylker), kurios kai kur įvardijamos kaip apskritys, o šios dar padalintos į 357 savivaldybes (norvegiškai kommune, daugiskaita kommuner).[1] Tik sostinė Oslas smulkiau neskirstoma – yra ir fiulkė, ir savivaldybė.[2]
Fiulkės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iki 2018 m. Norvegijoje buvo 19 fiulkių, įskaitant Oslą. Per administracinę reformą kai kurios iš jų sujungtos, 2020 m. sausio 1 d. jų liko 11. Negavus pakankamai paramos vietiniu lygmeniu, reforma 2022 m. iš dalies atšaukta, kai kurios fiulkės vėl atskirtos. Tokiu būdu nuo 2024 m. sausio 1 d. šalyje vietoj buvusių 19 yra 15 fiulkių.[3]
Norvegijos administracinis suskirstymas (gyventojų skaičius 2025 m. duomenimis):
| Nr. | Fiulkė | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Administracinis centras | Šaltinis |
|---|---|---|---|---|---|
| 3 |  Oslas |
426 | 724 290 | Oslas | [4] |
| 11 |  Rugalandas |
8 576 | 504 496 | Stavangeris | [5] |
| 15 |  Miorė ir Rumsdalis |
13 840 | 272 413 | Moldė | [6] |
| 18 |  Nordlandas |
35 759 | 243 582 | Budė | [7] |
| 31 |  Estfoldas |
3 730 | 314 407 | Sarpsborgas | [8] |
| 32 |  Akešhiusas |
5 472 | 740 680 | Oslas | [9] |
| 33 |  Biuskeriudas |
13 567 | 271 248 | Dramenas | [10] |
| 34 |  Inlandetas |
49 387 | 377 556 | Hamaras | [11] |
| 39 |  Vestfoldas |
2 092 | 258 071 | Tionsbergas | [12] |
| 40 |  Telemarkas |
13 832 | 177 863 | Šienas | [13] |
| 42 |  Agderis |
14 981 | 322 188 | Kristiansandas ir Arendalis | [14] |
| 46 |  Vestlandas |
31 969 | 655 210 | Bergenas ir Leikangeris | [15] |
| 50 |  Triondelagas |
39 494 | 486 815 | Steincheris | [16] |
| 55 |  Trumsas |
25 167 | 170 479 | Trumsė | [17] |
| 56 |  Finmarkas |
45 755 | 75 042 | Vadsė | [18] |
Valdos ir priklausomos teritorijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Be pagrindinių teritorijų žemyne ir aplinkinėse salose, Norvegija administruoja 5 vienetus Arktikoje ir Antarktikoje. Jie skirstomi į du tipus - valdas ir priklausomas teritorijas.
Norvegijos valdos (Norvegijos Arktika) yra:
- Svalbardas (adm. centras Longjyrbienas);
- Jan Majenas (negyvenamas);
Norvegijos priklausomos teritorijos (Norvegijos Antarktika) yra:
- Buvė sala (negyvenama);
- Petro I sala (negyvenama);
- Karalienės Modos žemė (negyvenama);
Istoriniai administraciniai vienetai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Norvegijos administracinis suskirstymas kito daug kartų dėl permainingos šalies istorijos. Svarbiausi laikotarpiai buvo šie:
- X-XII a. Norvegija buvo dalinama į apygardas (norv. fylker). Šalį sudarė apie 30 apygardų, pavaldžių 4 bendruomenės susirinkimams (tingams): Borgartingui, Eidsivatingui, Gulatingui ir Frostatingui. Šiaurinės Norvegijos apygardos Jamtalandas, Herjerdalenas ir Halogalandas nebuvo priskiriamos nė vienam tingui. Be to, Norvegijai priklausė duoklinės žemės (norv. skattland): Finmarkas, Farerų salos, Orknio salos, Šetlandas, Hebridai, Meno salos, Islandija, Grenlandija;
- Nuo XII a. pabaigos Norvegija buvo dalinama į apygardas (norv. syssel). Šalį sudarė apie 40 apygardų (kai kurios jų buvo dalinamos į dvi dalis);
- 1308-1660 m. Norvegija buvo dalinama į lėnus (norv. len). Lėnai iš dalies atitiko viduramžiais senųjų tingų kontroliuotas teritorijas. Jie buvo 4 ir pavadinti administracinių centrų (tvirtovių) pavadinimais. Tai buvo Bohuso lėnas (centras Bohusas), Akershuso lėnas (Oslas), Bergenhuso lėnas (Bergenas) ir Trondheimo lėnas (Trondheimas). Šalį ir toliau sudarė apie 30 smulkesnių administracinių vienetų, pavaldžių vienam ar kitam lėnui. XVII a. buvo prarastos kelios svarbios teritorijos, atitekę Švedijos imperijai. Tarp jų buvo Bohuslenas, Jamtalandas, Herjerdalenas;
- 1660-1919 m. Nuo 1660 m. lėnų skaičius išaugo iki 9, o nuo 1662 m. Norvegijos lėnai (kaip ir Danija, su kuria ji sudarė uniją) buvo pervardinti į amtus (norv. amt). 1730 m. amtų skaičius išaugo iki 17. Nepaisant to, senieji keturi lėnai išsaugojo savo reikšmę kaip stiftamt;
- Nuo 1919 m. Norvegija amtus pervardino norvegišku viduramžišku terminu fylker. Tai tapo dabartinių apskričiu pradžia;
Fiulkės ir jų administraciniai centrai iki 2020 m.:
- Estfoldas (Østfold) – Sarpsborgas
- Akešhiusas (Akershus) – Oslas
- Oslas (Oslo) – Oslas
- Hedmarkas (Hedmark) – Hamaras
- Oplandas (Oppland) – Lilehameris
- Biuskeriudas (Buskerud) – Dramenas
- Vestfoldas (Vestfold) – Tionsbergas
- Telemarkas (Telemark) – Šienas
- Rytų Agderis (Aust-Agder) – Arendalis
- Vakarų Agderis (Vest-Agder) – Kristiansandas
- Rugalandas (Rogaland) – Stavangeris
- Hordalandas (Hordaland) – Bergenas
- Sognė ir Fjurdanė (Sogn og Fjordane) – Leikangeris
- Miorė ir Rumsdalis (Møre og Romsdal) – Moldė
- Triondelagas (Trøndelag) – Steincheris
- Nordlandas (Nordland) – Budė
- Trumsas (Troms) – Trumsė
- Finmarkas (Finnmark) – Vadsė
Kultūriniai regionai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Greta administracinio dalinimo, egzistuoja alternatyvus Norvegijos dalinimas į paprotinius (tradicinius, kultūrinius) regionus, kuriuose atspindi geografiniai ir tarmių (dialektų) skirtumai. Norvegija tradiciškai skirstoma į penkias žemes (norv. Landsdel), kurios savo ruožtu dalinamos į smulkesnius regionus (norv. distrikt). Žemės yra:
- Pietų Norvegija (Sørlandet);
- Rytų Norvegija (Østlandet);
- Vakarų Norvegija (Vestlandet);
- Triondelagas (Trøndelag);
- Šiaurės Norvegija (Nord-Norge).
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Danielsen, Rolf; Dyrvik, Ståle; Grønlie, Tore; Helle, Knut; Hovland, Edgar (2007) [1991]. Grunntrekk i norsk historie (1 leid.). Oslo: Universitetsforlaget. ISBN 978-82-00-21273-7.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: keli vardai: autorių sąrašas (nuoroda)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Geir Thorsnæs, Ole T. Berg, Signy Irene Vabo, Kommune. Stora norske leksikon, 2025-01-27. Nuoroda tikrinta 2025-12-30.
- ↑ Ole T. Berg, Tore Hansen, Andreas Tjernshaugen, Erik Bolstad, Fylke. Stora norske leksikon, 2024-11-26. Nuoroda tikrinta 2025-12-30.
- ↑ Tore Hansen, Signy Irene Vabo, Regionreformen. Store norske leksikon, 2024-01-09. Nuoroda tikrinta 2026-01-01.
- ↑ Geir Thorsnæs, Knut Are Tvedt, Harald Bjorvand, Oslo. Stora norske leksikon, 2025-09-23. Nuoroda tikrinta 2025-12-30.
- ↑ Geir Thorsnæs, Rogaland. Stora norske leksikon, 2025-08-01. Nuoroda tikrinta 2025-12-30.
- ↑ John Stokkan, Geir Thorsnæs, Lars Engerengen, Møre og Romsdal. Stora norske leksikon, 2025-08-01. Nuoroda tikrinta 2025-12-30.
- ↑ Geir Thorsnæs, Terje Dalfest, Nordland. Stora norske leksikon, 2025-08-31. Nuoroda tikrinta 2025-12-30.
- ↑ Geir Thorsnæs, Østfold. Stora norske leksikon, 2025-08-22. Nuoroda tikrinta 2025-12-30.
- ↑ Svein Askheim, Geir Thorsnæs, Akershus. Stora norske leksikon, 2025-08-22. Nuoroda tikrinta 2025-12-30.
- ↑ Geir Thorsnæs, Buskerud. Stora norske leksikon, 2025-09-27. Nuoroda tikrinta 2025-12-30.
- ↑ Lars Mæhlum, Geir Thorsnæs, Innlandet. Stora norske leksikon, 2025-10-19. Nuoroda tikrinta 2025-12-30.
- ↑ Sten Lundbo, Geir Thorsnæs, Lars Mæhlum, Vestfold. Stora norske leksikon, 2025-08-01. Nuoroda tikrinta 2025-12-30.
- ↑ Svein-Gunnar Selland, Sten Lundbo, Jan Erik Nilsen, Geir Thorsnæs, Telemark. Stora norske leksikon, 2025-09-24. Nuoroda tikrinta 2025-12-30.
- ↑ Geir Thorsnæs, Agder. Stora norske leksikon, 2025-08-29. Nuoroda tikrinta 2025-12-30.
- ↑ Geir Thorsnæs, Vestland. Stora norske leksikon, 2025-08-01. Nuoroda tikrinta 2025-12-30.
- ↑ Morten O. Haugen, Knut A. Rosvold, Trøndelag. Stora norske leksikon, 2025-09-11. Nuoroda tikrinta 2025-12-30.
- ↑ Geir Thorsnæs, Lars Mæhlum, Troms. Stora norske leksikon, 2025-08-01. Nuoroda tikrinta 2025-12-30.
- ↑ Svein Askheim, Terje Dalfest, Geir Thorsnæs, Finnmark. Stora norske leksikon, 2025-10-21. Nuoroda tikrinta 2025-12-30.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Norway: Administrative Division (Citypopulation.de)
- Counties of Norway (Statoids.com)
| |||||||||||||
