Norvegijos administracinio suskirstymo vienetai

Norvegija padalinta į 11 administracinių regionų, kurie vadinami apygardomis ar apskritimis (norvegiškai – Fylker), o šios dar padalintos į 356 savivaldybės (norvegiškai – Kommuner). Tik sostinės Oslo apskritis yra ir apskritis, ir savivaldybė.

Apskritys

#	Apskritys 2020	Administraciniai jų centrai
3	Oslas	Oslas
11	Rogalandas	Stavangeris
15	Miorė ir Rumsdalis	Moldė
18	Nordlandas	Budė
30	Vikas	Oslas, Dramenas, Sarpsborgas
34	Inlandas	Hamaras, Lilehameris
38	Vestfoldas ir Telemarkas	Tionsbergas, Šienas
42	Agderis	Kristiansandas, Arendalis
46	Vestlandas	Bergenas, Leikangeris
50	Triondelagas	Steincheris
54	Trumsas ir Finmarkas	Trumsė, Vadsė

^[1]

Apskritys ir administraciniai jų centrai 2017:

Estfoldas (Østfold) – Sarpsborgas
Akešhiusas (Akershus) – Oslas
Oslas (Oslo) – Oslas
Hedmarkas (Hedmark) – Hamaras
Oplandas (Oppland) – Lilehameris
Biuskeriudas (Buskerud) – Dramenas
Vestfoldas (Vestfold) – Tionsbergas
Telemarkas (Telemark) – Šienas
Rytų Agderis (Aust-Agder) – Arendalis
Vakarų Agderis (Vest-Agder) – Kristiansandas
Rugalandas (Rogaland) – Stavangeris
Hordalandas (Hordaland) – Bergenas
Sognė ir Fjurdanė (Sogn og Fjordane) – Leikangeris
Miorė ir Rumsdalis (Møre og Romsdal) – Moldė
Triondelagas (Trøndelag) – Steincheris
Nordlandas (Nordland) – Budė
Trumsas (Troms) – Trumsė
Finmarkas (Finnmark) – Vadsė

Valdos ir priklausomos teritorijos

Be pagrindinių teritorijų žemyne ir aplinkinėse salose, Norvegija administruoja 5 vienetus Arktikoje ir Antarktikoje. Jie skirstomi į du tipus - valdas ir priklausomas teritorijas.

Norvegijos valdos (Norvegijos Arktika) yra:

Svalbardas (adm. centras Longjyrbienas);
Jan Majenas (negyvenamas);

Norvegijos priklausomos teritorijos (Norvegijos Antarktika) yra:

Buvė sala (negyvenama);
Petro I sala (negyvenama);
Karalienės Modos žemė (negyvenama);

Istoriniai administraciniai vienetai

Norvegijos administracinis suskirstymas kito daug kartų dėl permainingos šalies istorijos. Svarbiausi laikotarpiai buvo šie:

X-XII a. Norvegija buvo dalinama į apygardas (norv. fylker). Šalį sudarė apie 30 apygardų, pavaldžių 4 bendruomenės susirinkimams (tingams): Borgartingui, Eidsivatingui, Gulatingui ir Frostatingui. Šiaurinės Norvegijos apygardos Jamtalandas, Herjerdalenas ir Halogalandas nebuvo priskiriamos nė vienam tingui. Be to, Norvegijai priklausė duoklinės žemės (norv. skattland): Finmarkas, Farerų salos, Orknio salos, Šetlandas, Hebridai, Meno salos, Islandija, Grenlandija;
Nuo XII a. pabaigos Norvegija buvo dalinama į apygardas (norv. syssel). Šalį sudarė apie 40 apygardų (kai kurios jų buvo dalinamos į dvi dalis);
1308-1660 m. Norvegija buvo dalinama į lėnus (norv. len). Lėnai iš dalies atitiko viduramžiais senųjų tingų kontroliuotas teritorijas. Jie buvo 4 ir pavadinti administracinių centrų (tvirtovių) pavadinimais. Tai buvo Bohuso lėnas (centras Bohusas), Akershuso lėnas (Oslas), Bergenhuso lėnas (Bergenas) ir Trondheimo lėnas (Trondheimas). Šalį ir toliau sudarė apie 30 smulkesnių administracinių vienetų, pavaldžių vienam ar kitam lėnui. XVII a. buvo prarastos kelios svarbios teritorijos, atitekę Švedijos imperijai. Tarp jų buvo Bohuslenas, Jamtalandas, Herjerdalenas;
1660-1919 m. Nuo 1660 m. lėnų skaičius išaugo iki 9, o nuo 1662 m. Norvegijos lėnai (kaip ir Danija, su kuria ji sudarė uniją) buvo pervardinti į amtus (norv. amt). 1730 m. amtų skaičius išaugo iki 17. Nepaisant to, senieji keturi lėnai išsaugojo savo reikšmę kaip stiftamt;
Nuo 1919 m. Norvegija amtus pervardino norvegišku viduramžišku terminu fylker. Tai tapo dabartinių apskričiu pradžia;

Kultūriniai regionai

Greta administracinio dalinimo, egzistuoja alternatyvus Norvegijos dalinimas į paprotinius (tradicinius, kultūrinius) regionus, kuriuose atspindi geografiniai ir tarmių (dialektų) skirtumai. Norvegija tradiciškai skirstoma į penkias žemes (norv. Landsdel), kurios savo ruožtu dalinamos į smulkesnius regionus (norv. distrikt). Žemės yra:

Pietų Norvegija (Sørlandet);
Rytų Norvegija (Østlandet);
Vakarų Norvegija (Vestlandet);
Triondelagas (Trøndelag);
Šiaurės Norvegija (Nord-Norge).

Literatūra

Danielsen, Rolf; Dyrvik, Ståle; Grønlie, Tore; Helle, Knut; Hovland, Edgar (1991 (2007)). Grunntrekk i norsk historie (1 leid.). Oslo: Universitetsforlaget. ISBN 978-82-00-21273-7. {{cite book}}: Patikrinkite date reikšmes: |year= (pagalba)CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)

Šaltiniai

↑ Frå 1. januar 2020 er det 356 kommunar og 11 fylke i Noreg. Archyvuota kopija 2020-02-05 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Norway: Administrative Division (Citypopulation.de)
Counties of Norway (Statoids.com)

[kartverket-1] Frå 1. januar 2020 er det 356 kommunar og 11 fylke i Noreg. Archyvuota kopija 2020-02-05 iš Wayback Machine projekto.

[1]