Norkūnų piliakalnis
| Norkūnų piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Norkūnų piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Prienų rajonas | ||
| Seniūnija | Balbieriškio seniūnija | ||
| Aukštis | 20 m | ||
| Plotas | 4x4 | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis | ||
| Žvalgytas | 1953 | ||
| Tirtas | 1965 m. | ||
| Kodas | AR823/22575, 22576, 5509/A154KP | ||
Norkūnų piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22576) Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Norkūnų, Balbieriškio seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Balbieriškis – Dubiai, pervažiavus Mikasą, paėjus į dešinę pietų kryptimi per griovą iki senojo kelio vietos, juo į rytus 50 m, palaukėje pasukus smailiu kampu į dešinę pietvakarių kryptimi, paėjus palauke ir vos žymiu keliuku per miškelį, iš viso 100 m – yra dešinėje.
Piliakalnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Mikasos dešiniajame krante. Iš aikštelės išliko tik 4x4 m dydžio trikampis fragmentas, pailgas vakarų – rytų kryptimi. Kita nuplovė Mikasa. Jos rytiniame pakraštyje supiltas 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už kurio iškastas 15 m pločio, 2,5 m gylio griovys. Šlaitai nuo upelio statūs, 20 m aukščio.
Piliakalnis apardytas XVI a. – XVII a. jame laidojant mirusiuosius – tyrimų metu aptikti 34 kapai. Pylimas nukirstas, šlaitai apaugę lapuočiais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 31000 m².
Tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1953 m. piliakalnį žvalgė ir 1965 m. tyrė Istorijos institutas. 1965 m. Vytautas Daugudis piliakalnyje ištyrė 220 m² plotą. Jame aptiktas 15-30 cm storio kultūrinis sluoksnis su brūkšniuota, grublėta ir lygia keramika. Nustatyta, kad pylimas piltas per 2 kartus: pirmaisiais m.e. amžiais ir III a. – IV a. Pirmasis pylimas buvo 1,5 m aukščio nuo aikštelės, jo išorinis 2,5 m aukščio šlaitas leidosi į papėdėje iškastą griovį. Vėliau pylimas buvo paaukštintas iki 2 m, o griovys pagilintas.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.[1] 750 m. į rytus yra vėlesnis Norkūnų II piliakalnis.
Į pietryčius nuo piliakalnio, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1965 m. Joje aptiktas I tūkstantmečio pirmosios pusės 20 cm storio kultūrinis sluoksnis su brūkšniuota ir grublėta keramika.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Šakališkių piliakalnis 17 km | Naravų piliakalnis 10 km Šaltinėnų piliakalnis 6,5 km |
Nemajūnų piliakalnis 14 km Šilėnų piliakalnis (Birštonas) 12 km |
| |||||||
| Riečių piliakalnis 16 km |
|
Punios piliakalnis 10 km Norkūnų II piliakalnis 0,75 km | |||||||||
| Kieliško piliakalnis 4 km | Aniškio piliakalnis 11 km | Rumbonių piliakalnis 8 km Margaravos piliakalnis 4 km | |||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 116 (Nr. 479)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.160
- Даугудис B. Apxeoлогические pacкoпки городищ в Норкунай (Пренайский р–н) в 1964–1965 гг. // Мaтериалы к отчетной конференции apxeoлогических и этнографических экспедиций 1964–1965 гг. Bильнюс, 1966. с. 5–6.
- Pranas Kulikauskas. 1982. Užnemunės piliakalniai. Vilnius, p. 21, 32, 79.
- Tayтавичюс A. Apxeoлогические исследования в Литве в 1962–1966 гг. // Acta Baltico–Slavica. Białystok. 1970. T. VII, p. 224-225.
- Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 122-123.