Pereiti prie turinio

Noko kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Noko kultūra
1500 m. pr. m. e. – 500 m. e. m.
Dab. valstybės Nigerija
Ist. regionas Vakarų Afrika
Amžius Geležies amžius
Benino civilizacija
Noko kultūra
Senieji kultūros židiniai:
Ifė, Nri, Tado, Bonas
XIV-XVII a.:
Benino imperija,
Akanų, Gbe, Jorubų, Igbų, Ibibijų valstybės
Imperijos XVII-XIX a.:
Ašantis, Dahomėja, Ojas, Kalabaras, Aro
Kolonijos XIX-XX a.:
Prancūzijos Vakarų Afrika, Britų Aukso Krantas, Britų Nigerija, Togolandas, Kamerūnas
Nepriklausomybė:
Liberija, Dramblio Kaulo Krantas, Gana, Togas, Beninas, Nigerija, Kamerūnas
Benino civilizacijos regionai:
Grūdų k., Dramblio kaulo k., Aukso k., Vergų k., Jorubalandas, Igala, Idoma, Beninas, Igbolandas, Kalabaras, Aliejaus upės, Bamendos savanos, Dualai

Noko kultūra (arba Noko civilizacija) – kultūra, susiformavusi 1500 m. pr. m. e. centrinėje dabartinės Nigerijos dalyje. Kultūra pavadinta pagal Nigerijos Kaduno valstijoje esantį hamų apgyvendintą Noko kaimą, kurio teritorijoje 1928 metais buvo atrastos terakotos. Kultūra Nigerijoje susiformavo apie 1500 m. pr. m. e.[1] ir nežinomomis aplinkybėmis išnyko 500 m. e. m., t. y., egzistavo du tūkstančius metų.[2]

Bent 550 m. pr. m. e. Noko kultūros atstovai jau mokėjo lydyti metalą ir jį apdoroti.[3] Tuo tarpu istorinės lingvistikos duomenys leidžia daryti prielaidą, kad metalo lydymas regione nepriklausomai buvo išrastas iki 1000 m. pr. m. e.[4] Tyrimai, susiję su Noko civilizacija yra gan neseni – sistematiniai Noko archeologinių vietovių kasinėjimai pradėti tik 2005 m. Tikimasi, kad atradimai padės geriau suprasti terakotos skulptūrėlių vietą ir paskirtį Geležies amžiaus kontekste.[5][6][7]

Atsižvelgiant į kultūrinius ir meninius panašumus tarp Noko civilizacijos Noko, Sokoto ir Katsinos gyvenvietėse, Nigerio-Kongo kalbomis šnekantys jorubai, džiukunai ar dakarkariai gali būti Noko civilizacijos palikuonys.[8] Remiantis Noko kultūros terakotų panašumu su bronzinėmis statulėlėmis jorubų Ifės karalystėje ir binių Benino karalystėje, tikėtina, kad šios karalystės galėjusios būti Noko kultūros tradicijų tęsėjos.[9]

Luvre saugojama Noko terakota.
  1. Breunig, P. (2014). Nok: African Sculpture in Archaeological Context: p. 21.
  2. Fagg, Bernard. 1969. Recent work in west Africa: New light on the Nok culture. World Archaeology 1(1): 41–50.
  3. Breunig, Peter. 2014. Nok: African Sculpture in Archaeological Context: p. 51-59.
  4. Stuiver, M., Van Der Merwe, N.J. 'Radiocarbon Chronology of the Iron Age in Sub-Saharan Africa' Current Anthropology 1968. Tylecote 1975
  5. Breunig, P. (2014). Nok. African Sculpture in Archaeological Context. Frankfurt: Africa Magna.
  6. Breunig, P. (2013). Nok - Ein Ursprung afrikanischer Skulptur. Frankfurt: Africa Magna Verlag.
  7. Breunig, P., Kahlheber, S., ir Rupp, N. Exploring the Nok enigma. Publikuota žurnale Antiquity, 82 tomas, 316 leidimas, 2008 m. birželis
  8. Lamp, Frederick John. „Ancient Terracotta Figures from Northern Nigeria“ (PDF). Yale University Art Gallery. Jeilio universiteto meno galerija. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2022-01-29. Nuoroda tikrinta 2022-01-29.
  9. Shillington (2005), 39 psl.