Aliejaus upės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Beninas-orn.jpg
Benino civilizacija
Nok kultūra
Senieji kultūros židiniai:
Ifė, Nri, Tado, Bonas
XIV-XVII a.:
Benino imperija,
Akanų, Gbe, Jorubų, Igbų, Ibibijų valstybės
Imperijos XVII-XIX a.:
Ašantis, Dahomėja, Ojas, Kalabaras, Aro
Kolonijos XIX-XX a.:
Prancūzijos Vakarų Afrika, Britų Aukso Krantas, Britų Nigerija, Togolandas, Kamerūnas
Nepriklausomybė:
Liberija, Dramblio Kaulo Krantas, Gana, Togas, Beninas, Nigerija, Kamerūnas
Benino civilizacijos regionai:
Grūdų k., Dramblio kaulo k., Aukso k., Vergų k., Jorubalandas, Igala, Idoma, Beninas, Igbolandas, Kalabaras, Aliejaus upės, Bamendos savanos, Dualai
Gvinėjos įlankos regionas:
Aliejaus upės
Vieta Pietų Nigerija
Tautos idžai, ogoniai, itsekiriai, urhobo
Valstybės Varis, Naujasis Kalabaras, Okrika, Bonė ir kt.
Aliejaus upės (Nigerio delta, Idžalandas) – vienas Gvinėjos įlankos regionų

Aliejaus upės (arba Palmių aliejaus krantas, Nigerio delta) – istorinis ir geografinis regionas Nigerio deltoje, dabartinės Nigerijos pietinėje dalyje. Ji apytikriai atitinka dabartines Bajelsos, Upių ir Deltos valstijas. Tai – atskiras istorinis Nigerijos ir Benino civilizacijos regionas, kuris rytuose siekėsi su Kalabaro karalyste, šiaurėje – su Igbolandu, šiaurės vakaruose – su Benino karalyste.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nigerio delta yra drėgnų žemumų regionas, tankiai apaugęs tropiniais miškais ir mangrovėmis, kuriame nuolat siautėjo maliarija, o gyvenimo sąlygos buvo labai netinkamos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Migracijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nigerio delta dėl specifinių gamtos sąlygų yra vienas vėliausiai apgyvendintų Benino civilizacijos regionų. Iki XVI a. jis buvo praktiškai negyvenamas. Čia glausdavosi tik pabėgėliai iš žemyno gilumos karalysčių. Tačiau nuo XVI a., prasidėjus Gvinėjos įlankos pakrančių prekybai su Vakarais, o žemyno gilumoje įsigalint autoritarinei Benino karalystės ir igbų valdžiai, iš jų pakraščių migravo atskiros tautelės, kurios kūrėsi sunkiai prieinamose įlankos pakrantėse, padedami vakariečių kūrė prekybinius uostus. Ilgainiui šios teritorijos tapo vienos labiausiai apgyvendintų visoje Benino civilizacijos teritorijoje. Šios tautos ėmė verstis žvejyba ir auginimu drėgnuose laukuose.

Skirtinga tautų kilmė nulėmė labai įvairią regiono etninę ir lingvistinę sudėtį. Idžai kalbėjo 10 skirtingų kalbų, be to, čia dar gyveno ogoniai, urhobai, itsekiriai, isoko ir kt. Visoms šioms tautoms prigijo pavadinimas „sūraus vandens žmonės“ (ndu mili nnu).

Klestėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aliejaus upių svarbesni miestai

Nuo XVI a. regione susiformavo apie 20 stiprių miestų-valstybių, kurių svarbiausi buvo Varis (itsekirių), Naujasis Kalabaras, Okrika, Bonė, Nembė, Akasa (idžų), Tai, Khana, Gokana, Eleme, Babbe (ogonių). Valstybės buvo valdomos atskirų valdovų dinastijų. Susiformavo savita institucija „kiemas“, kuri turėjo ginti prekybines monopolijas.

Šios valstybės supirkinėjo prekes iš žemyno gilumos valstybių ir jas pardavinėjo vakariečiams. Dėl to vietos gyventojai anksčiausiai Nigerijoje perėmė vakarietišką kultūrą, pamažėle introdukuota krikščionybė.

XIX a. pradžioje uždraudus vergų prekybą, Deltos gyventojai bene greičiausiai persiorientavo pasikeitusiose sąlygose. Jie ėmė masiškai parduoti naują paklausią prekę palmių aliejų. Būtent tada ir įsitvirtino regiono pavadinimas Aliejaus upės arba Palmių aliejaus krantas.

Nigerijos sudėtyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Regionas buvo vienas pirmųjų visoje Nigerijoje paverstas kolonija. 1891 m. čia įkurtas britų Aliejaus upių protektoratas, kuris XX a. pradžioje inkorporuotas į Britų Nigerijos sudėtį. Regionas priskirtas Rytų Nigerijai, kartu su Igbolandu ir Kalabaro karalyste.

Jau tuomet prasidėjo nesutarimai tarp stipriausių Deltos tautų: idžų ir itsekirių. Jie dar labiau suintensyvėjo po Nigerijos nepriklausomybės regione atradus gausius naftos telkinius. Resursų nepasidalinimas vedė į ilgametį konfliktą: Nigerijos naftos krizę.

Urhobo tautos kaukė

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nepaisant didžiulės etninės ir lingvistinės įvairovės bei atskirų tautų nacionalizmo, regionas turi vieningą istorinę tapatybę ir kultūrą.