Nina Zaiceva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Nina Zaiceva
Zaitseva Nina.jpg
Gimė 1946 m. gegužės 25 d. (73 metai)
Voilahta, Vologdos sritis, RTFSR
Veikla kalbininkė, vertėja, rašytoja
Alma mater Vologdos pedagogikos institutas
Petrozavodsko valstybinis universitetas

Nina Zaiceva (vep. Nina Zaiceva, rus. Нина Григорьевна Зайцева, 1946 m. gegužės 25 d. Voilahtos k., Babajevo rajonas, Vologdos sritis, Rusija) – Rusijos mokslininkė kalbininkė, filologijos mokslų daktarė, nusipelniusi Karelijos Respublikos mokslo veikėja (1995), nuo 1997 m. – Karelijos mokslinio centro kalbos, literatūros ir istorijos instituto kalbotyros sektoriaus vedėja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė vepsų šeimoje.

1969 m., su pagyrimu baigusi Vologdos pedagogikos instituto filologijos fakultetą, buvo paskirta dirbti į Petrozavodską, į Karelijos mokslinio centro kalbos, literatūros ir istorijos institutą. 1973 m. Petrozavodsko valstybiniame universitete baigė aspirantūrą, 1975 m. apgynė mokslų kandidato disertaciją, kurios tema – „Vepsų kalbos vardažodžių kaityba“. Nuo 1997 m. – Kalbos, literatūros ir istorijos instituto kalbotyros sektoriaus vedėja. 2002 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją „Vepsų kalbos veiksmažodis. Lyginamasis-gretinamasis tyrimas“.

Keleto vepsų kalbos žodyno leidimų autorė, išvertė į vepsų kalbą epą „Kalevala“. „Biblijos vaikams“ (Stokgolm-Helsinki, 1996) vertėja. Vepsų epo „Virantanaz“ („Viros žemė“) autorė.

N. Zaiceva į vepsų kalbą išvertė Naujojo Testamento (vep. Uz’ Zavet) pagrindus.[1] Šį vertimą tikrino, svarstė ir gerino daug vepsų rašytojų, poetų, vepsų kalbos mylėtojų ir žinovų, o ypač: Alevtina Andrejeva, Svetlana Pliuchina, Jurijus Mugačiovas, Valentina Rogozina, Riurikas Loninas, Viktoras Eršovas, Olga Žukova ir daug kitų.[1]

Žurnalų „Carelia“, „Kipinä“ redkolegijos narė.

Suomių literatūros draugijos, „Kalevalos“ draugijos, Finougrų draugijos užsienio narė.

Karelijos Respublikos metų laureatė (2009), „Sampo“ premijos laureatė (2012) už itin didelį indelį į vepsų kalbą bei kultūrą.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ведущие учёные Карельского научного центра Российской академии наук. — Петрозаводск, 2015.
  • (2006) “Hüvä lugii! (Pratarmė)”, Uz’ Zavet (Naujasis Testamentas vepsų kalba). Петрозаводск: Карелия, 622. ISBN 978-952-5634-06-8.