Nikolajus Muravjovas-Amurskis

Nikolajus Muravjovas-Amurskis rus. Николай Николаевич Муравьёв-Амурский

Grafo N. Muravjovo-Amurskio portretas (dail. K. Makovskis)
Gimė	1809 m. rugpjūčio 23 d. Peterburge,
Mirė	1881 m. lapkričio 30 d. (72 metai) Paryžiuje,
Palaidotas (-a)	Monmartro kapinės

Veikla	Carinės Rusijos valstybės ir karinis veikėjas
Sritis	Rusijos imperijos kariuomenė
Pareigos	Infanterijos generolas

Žinomas (-a) už	Sibiro kolonizatorius, Amūro ekspedicijos vadovas

Vikiteka	Nikolajus Muravjovas-Amurskis
Parašas

Nikolajus Muravjovas-Amurskis (rus. Николай Николаевич Муравьёв-Амурский; 1809 m. rugpjūčio 23 d. Sankt Peterburge – 1881 m. lapkričio 30 d. Paryžiuje) – Rusijos imperijos valstybės ir karinis veikėjas.^[1] Infanterijos generolas, generolas adjutantas, grafas.

N. Muravjovas-Amurskis vaidino svarbų vaidmenį plečiant Rusijos imperiją į Amūro upės baseiną ir link Japonijos jūros krantų. Jis rėmė Sibiro kolonizavimą ir geografinius tyrimus, 1854–1855 m. pats vadovavo ekspedicijai palei Amūrą. Inicijavo Amūro upės, perduotos kaimyninei Kinijai 1689 m., grąžinimą.^[2] Laikomas Blagoveščensko, Chabarovsko^[3]^[4] ir Vladivostoko įkūrėju.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Peterburgo karo mokykloje Pažų korpuse, kurį 1827 m. baigė su aukso medaliu.

Dalyvavo 1828–1829 m. kare su Turkija (Varnos tvirtovės apgultyje), malšinant 1830–1831 m. sukilimą Lenkijoje ir Lietuvoje. 1833 m. turėdamas štabskapitono laipsnį išėjo į atsargą. Po to penkeriems metams išvyko į Vilniaus guberniją, kur tvarkė savo tėvo ūkį Stakliškėse.

Nuo 1838 m. tarnavo Kaukaze, kur buvo paskirtas atlikti specialiąsias užduotis ir kelis kartus dalyvavo kampanijose prieš kalniečius. 1840–1844 m. buvo vieno iš Juodosios jūros pakrantės departamentų vadovas ir šioje pozicijoje malšino vietinę gentį.

1841 m. buvo paaukštintas generolu majoru. Tačiau 1844 m. jis turėjo palikti karo tarnybą - šįkart galutinai. Paūmėjusiai ligai prireikė rimto gydymo, todėl išvyko į Prancūziją. Grįžęs į Rusiją jis buvo įtrauktas į Vidaus reikalų ministeriją, iš kur netrukus buvo paskirtas į gubernatorius. 1846 m. gavo Tulos karinio ir civilinio gubernatoriaus postą. Nuo 1847 iki 1861 m. buvo Rytų Sibiro generalgubernatorius, rezidavęs Irkutske. 1858 m. pasirašė su mandžiūrų Čingų dinastija Aigunės sutartį, kuri nustatė valstybinę sieną su Rusija.

1861 m. paliko generalgubernatoriaus postą dėl to, kad buvo atmestas jo projektas dėl Rytų Sibiro padalijimo į dvi generalines gubernatorijas, ir buvo paskirtas Valstybės tarybos nariu. Jis pirmasis iš gubernatorių pasiūlė imperatoriui Nikolajui I panaikinti baudžiavą, todėl įgijo liberalo reputaciją.^[1]

Dvidešimt metų iki mirties N. Muravjovas-Amurskis beveik be pertraukos gyveno Paryžiuje ir tik kartais atvykdavo į Rusiją sudalyvauti Valstybės tarybos posėdžiuose. Po mirties Paryžiuje „nuo gangrenos“ buvo palaidotas Monmartro kapinėse.

Atminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1891 m. ant vieno iš Amūro upės skardžių Chabarovske buvo pastatyta bronzinė N. Muravjovo-Amurskio statula. 1929 m. ji buvo nugriauta ir pakeista Lenino paminklu, stovėjusiu iki 1989 m. N. Muravjovo-Amurskio memorialas buvo atkurtas 1993 m. Šis paminklas kartu su Chabarovsko tiltu per Amūro upę pavaizduotas ant 5000 rublių banknoto, kurį 2006 m. liepos 31 d. išleido Rusijos centrinis bankas.

1990 m. iš Paryžiaus buvo atvežti N. Muravjovo-Amurskio palaikai, kurie buvo perlaidoti centrinėje Vladivostoko dalyje, esančioje Muravjovo-Amurskio pusiasalyje, pavadintame šio valstybės veikėjo vardu. 2012 m. virš kapo buvo įrengta bronzinė gubernatoriaus statula su vaizdu į Aukso Rago užutėkį, kurį jis aplankė 1850-aisiais. Jo žmonos prancūzės Élisabeth Bourgeois de Richemont, mirusios 1887 m., kapas likęs Prancūzijoje.^[5]