Nikobarų salos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 7°05′ š. pl. 93°48′ r. ilg. / 7.083°š. pl. 93.800°r. ilg. / 7.083; 93.800

Salų žemėlapis

Nikobarų salos (hindi निकोबार = Nikobār, angl. Nicobar Islands) – salynas Indijos vandenyno šiaurėje, 150 km nuo Sumatros, 1300 km nuo Indostano pusiasalio, tarp Bengalijos įlankos ir Andamanų jūros. Kartu su gretimomis Andamanų salomis sudaro Indijos sąjunginę teritoriją Andamanų ir Nikobarų salas.

Salos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Salyną sudaro 3 salų grupės:

  • Šiaurinė:
    • Kar Nikobaras (126,9 km², 17 800 gyv.)
    • Batimalis (2,01 km², negyvenama)
  • Vidurinė:
    • Čaura (8,2 km²)
    • Teresa (101,4 km², 2043 gyv.)
    • Bompuka (13,3 km²)
    • Katčalis (174,4 km², 5386 gyv.)
    • Kamorta (188,2 km², 2859 gyv.)
    • Nankauris (66,9 km², 1111 gyv.)
    • Trinketas (17,79 km², 436 gyv.)
    • Laoukas (0,01 km², negyvenama)
    • Tilangčongas (16,84 km², negyvenama)
  • Pietinė:
    • Didysis Nikobaras (1045,1 km², 9440 gyv.)
    • Mažasis Nikobaras (159,1 km², 432 gyv.)
    • Kondulas (4,6 km², 456 gyv. 2001 m., 2004 m. evakuoti)
    • Milas (1,3 km², 150 gyv.)
    • Meroė (0,52 km²), Trakas (0,26 km²), Treisas (0,26 km²), Menčalis (1,30 km²), Kabra (0,52 km²), Pidžionas ir Megapodas (0,2 km²) – visos negyvenamos.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Salyno plotas – 1842 km². Didžiosios salos yra povandeninio kalnagūbrio viršūnės, o smulkios – koralinės kilmės. Aukštis iki 642 m (Tulijė k., Did. Nikobaro s.). Klimatas tropinis, temperatūra laikosi tarp 22–30 °C, gausu kritulių (3000–3800 mm per metus). Salas dengia visžaliai drėgnieji miškai, aukštažolės pievos. Salose gyvena nemažai endeminių paukščių rūšių.

Did. Nikobaro pietinis galas, Indiros kyšulys, yra toliausiai į pietus nutolusi Indijos vieta.

Šompenai 1886 m.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. Nikobarų salose gyveno 36 842 žmonės. Pagrindinė gyvenvietė – Kempbel Bėjus (Did. Nikobaro s.). Šiame mieste yra nedidelis dokas. Kar Nikobare yra karinės bazės aerodromas.

Verčiamasi kokospalmių auginimu, kriauklių rinkimu, žvejyba, jūros agurkų gaudymu.[1]

Beveik visi Nikobarų gyventojai yra čiabuviai, kalbantys Nikobarų kalbomis (austroazinių kalbų šeima). Pagrindinės tautos: šompenai, karai, čaurai, teresai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nikobarų salos, kaip spėjama, gyvenamos tūkstantmečius. Jų tautos dėl atskirties išlaikė savitą gyvenimo būdą. Nikobarų pavadinimas pirmą kartą minimas IIIV a. Šri Lankos budistų kronikose (Dīpavaṃsa ir Mahāvaṃsa). Čola dinastijos įrašuose vadinamos Nakkavaram, o Markas Polas salas įvardija Necuverann.

1754 m. salas kolonizuoti bandė danai (jas vadino Frederiksøerne). Danijos Rytų Indijų bendrovė, valdoma iš Trankebaro, į Nankaurį nusiuntė misionierių ir naujakurių, tačiau šie dėl maliarijos protrūkių nepajėgė įsikurti. Apie 1773 m. salas kolonizuoti Austrijai bandė William Bolts.

1886 m. danai pardavė salas britams, kurie jas prijungė prie Britų Indijos. 1942–1945 m. buvo užkariautos japonų. 1950 m. tapo Indijos dalimi.

2004 m. salos smarkiai nukentėjo nuo Indijos vandenyno cunamio. Nikobarus užgriuvo 10–15 m bangos, vien Katčalyje galėjo žūti 4500 žmonių. Salos vietomis užlietos, perskeltos, prasmego.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 304 psl.