Naujojo Daugėliškio šv. Joakimo ir Onos bažnyčia

Kitos reikšmės – Šv. Joakimo bažnyčia.

Kitos reikšmės – Šv. Onos bažnyčia.

55°22′05″š. pl. 26°17′58″r. ilg. / 55.3681°š. pl. 26.2995°r. ilg. / 55.3681; 26.2995

Naujojo Daugėliškio šv. Joakimo ir Onos bažnyčia

Vyskupija	Vilniaus
Dekanatas	Ignalinos
Savivaldybė	Ignalinos rajonas
Gyvenvietė	Naujasis Daugėliškis
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1889 m.

Naujojo Daugėliškio šv. Joakimo ir Onos bažnyčia – bažnyčia, tituluojama šv. Joakimo ir šv. Onos vardais, stovinti Naujojo Daugėliškio kaime, 9 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos.

Istorija

Pirmoji bažnyčia pastatyta 1511 m. Seniškyje (4 km į šiaurę nuo Naujojo Daugėliškio), įsteigta parapija. Vėliau ši bažnyčia tapo Daugėliškio parapijos filija. Seniškis buvo klebonijos palivarkas. Jame 1776 m. pastatyta nauja bažnyčia. Ji 1915 m. sudegė. Po Pirmojo pasaulinio karo atstatyta.

Albertas Vaitiekus Goštautas 1526 m. Senajame Daugėliškyje (3 km į pietus nuo Naujojo Daugėliškio) pastatė parapinę bažnyčią. 1600 m. pastatyta nauja. 1808 m. bažnyčiai priklausė šie kaimai: Janionys, Liekiai, Ožionys, Pročiūnai. Bažnyčia remontuota, 1812 m. atstatyta. 1851 m. išpuošta, pristatytos dvi šoninės koplyčios.

1886 m. bažnyčia sudegė. Suprojektuota nauja mūrinė (sąmatinė vertė 36 471 rb). Leidimo jai statyti valdžia nedavė. Teko vėl statyti medinę. Ji 1889 m. pastatyta Naujajame Daugėliškyje. Statyba rūpinosi 1885–1890 m. klebonavęs Jonas Burba (1853–1915). Jis išmokė parapijiečius lietuviškai melstis, žadino jų tautinę sąmonę, platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Po Pirmojo pasaulinio karo veikė „Ryto“ draugijos mokykla. 1929–1936 m. – Šv. Kazimiero draugijos skyrius.

Architektūra

Bažnyčia stačiakampio plano, bazilikinė, dvibokštė, su siauresne apside. Bažnyčia pasižymi gausiais medžio pjaustinių ornamentais iš lauko ir viduje. Vidus 3 navų, atskirtų stulpais. Architektūrinė kompozicija nužiūrėta į trijų navų bazilikinio plano mūrines bažnyčias su dviem stambiais fasadiniais bokštais. Jie sudėti iš trijų vienodo pločio tarpsnių ir turi įstiklintus langus viršuje ties varpais. Sienos suskaidytos profiliuotais piliastrais ir apkaltos gulsčiomis lentomis. Sienų cokolis padengtas įstrižomis lentutėmis, kad būtų įvairiau. Navų ir bokštų langai dideli, su trikampiais antlangiais. Langai dvivėriai, turi po 12 stiklų atidaromuose sparnuose ir dar 10 įvairių formų stiklų antlangiuose. Visų antlangių stogeliai papuošti išpjaustinėtų ornamentų briaunomis. Panašiai padabinti ir dviejų traukų sienų ir bokštų karnizai. Navos atskirtos kvadratinio pjūvio pilioriais. Jie papuošti drožto medžio akantų lapais. Visos lubos plokščios, išilginių lentų, dažytos. Presbiterijos aukštis lygus su centrine nava. Visa erdvė apjungta plačiu dekoratyviniu antablementu virš piliorių. Centrinis altorius padarytas koplytėlės – namelio pavidalo, su trikampiu frontonu, kurį remia keturios kolonėlės, o jų tarpuose įdėti šventųjų paveikslai. Frontonas ir mensos fonas dekoruoti gausiais ažūrinio medžio pjaustiniais. Altorių flankuoja du stulpeliai, panašūs į koplytstulpius. Presbiterijos sienų apatinė dalis pamarginta lietuviškų audeklų raštais. Panašiai išpjaustinėtos ir grotelės. Šoninių navų altoriai suderinti su centriniu, taip pat gausiai padabinti medžio pjaustiniais. Vargonų choro baliustrada yra kitoniška, masyvi, tik jos apatinė dalis turi smulkiais dantukais išpjaustinėtą karnizą. Tad visas bažnyčios pastatas yra originalus savo puošyba. Šventoriaus tvora akmenų mūro.