Pereiti prie turinio

Narto Naujienos senosios kapinės

Koordinatės: 54°30′58.66″ š. pl. 23°23′53.63″ r. ilg. / 54.5162944°š. pl. 23.3982306°r. ilg. / 54.5162944; 23.3982306
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Narto Naujienos senosios kapinės

Kapinių vaizdas iš pietvakarių pusės
Narto Naujienos senosios kapinės
Narto Naujienos senosios kapinės
Koordinatės
54°30′58.66″ š. pl. 23°23′53.63″ r. ilg. / 54.5162944°š. pl. 23.3982306°r. ilg. / 54.5162944; 23.3982306
Vieta Marijampolės savivaldybė
Seniūnija Liudvinavo seniūnija
Plotas 0,09 ha
Naudotas XVIIXX a. pradžia
Žvalgytas 1993

Narto Naujienos senosios kapinės, vadinamos Senkapiais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 21992; senas registro kodas – L68) – neveikiančios kapinės centrinėje Marijampolės savivaldybės teritorijos dalyje, Narto Naujienos kaime (Liudvinavo seniūnija), 3 km į pietryčius nuo Marijampolės, kelio Narto Naujiena-Netičkampis-Gustaičiai kairėje pusėje.

Įrengtos kaimo žemių pietrytiniame pakraštyje, aukštumos viršūnėje, pakelėje. Netaisyklingo stačiakampio plano, 31 m ilgio šiaurės – pietų kryptimi ir 28 m pločio. Apjuostos žemių pylimo, kurio išorinėje papėdėje yra užslinkęs griovys. Ties kapinių viduriu rytų – vakarų kryptimi eina platus takas, ties kurio abiem galais pylime palikta po 2 m pločio tarpą praėjimui.

Kapinės neveikiančios, apleistos, apaugusios medžiai ir krūmais. Šiaurinėje jų dalyje stūkso kryžius, o pietvakarinėje dalyje yra antkapis.

Teritorija – 0,09 ha. Šiaurės vakarų pakraštyje prie kelio stovi medinis anotacinis ženklas.

Metalinis, kryžmiškas, nedidelis. Padarytas iš geležinių apskrito pjūvio vamzdžių. Stiebas storesnis, tiesiai nukirsta viršūne. Skersinį sudaro pora plonesnių vamzdžių, privirintų prie stiebo šonų. Jo pečių galai pridėtiniai, profiliuoti, užsibaigia rutuliais.

Betoninis, stačiakampio plano, pailgas rytų – vakarų kryptimi. Vakarinėje pusėje yra betoninė stačiakampė nuožulni plokštė su užrašu: „A+A / TRAGIŠKAI ŽUVUSI / IZABELĖ VENCIŪTĖ“.

Kapinės įrengtos apie XVII a. Paskutiniai laidojimai datuojami XX a. pradžia.

1996 m. įrašytos į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą[1], 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe[2].