Nachmanas Braclavietis

Nachmanas Braclavietis

Nachmano Braclaviečio kapas Umanėje
Gimė	1772 m. balandžio 4 d.^[1] Medžibižas, Abiejų Tautų Respublika
Mirė	1810 m. spalio 16 d. (38 metai)^[1] Umanė, Rusijos imperija
Palaidotas (-a)	Umanėje

Veikla	braclavietiško chasidizmo pradininkas, kabalistas

Vikiteka	Nachmanas Braclavietis

Nachmanas Braclavietis arba Rabinas Nachmanas (ukr. Нахман із Брацлава, Ребе Нахман, jid. ‏רבי נחמן ברעסלאווער‏‎, Rebe Nakhmen Breslover); 1772 m. balandžio 4 d. Medžibiže, dab. Chmelnyckio sr., Ukraina – 1810 m. spalio 16 d. Umanėje, dab. Čerkasų sr., Ukraina) – chasidizmo braclavietiškos krypties kūrėjas,^[2] vienas krašto chasidų lyderių, Baal Šem Tovo proanūkis. Jo kapas Umanėje yra braclavietiškos krypties chasidų piligrimystės vieta, kuri kasmet per Roš ha-šana pritraukia dešimtis tūkstančių chasidų.^[3]^[4] Daug šios krypties chasidų XX a. pirmoje pusėje gyveno Ukrainoje, Lenkijoje, XXI a. pradžioje jų buvo Jeruzalėje, Cefate.^[2]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 1798 m. gyveno Medvedivkoje (Kijevo gubernija). 1798–1799 m. keliavo į Palestiną, kur aplankė Haifoje, Tiberijuje, Safede (dab. Cefatas) gyvenančius chasidus. Nuo 1800 m. gyveno Zlatopilėje (Kijevo gubernija).^[5]. 1802 m. persikėlė į Braclavą. Čia sutiko Nataną Šternhartcą (1780–1845), kuris tapo artimiausiu rabino Nachmano sekėju ir savo gyvenimą paskyrė jo palikimo išsaugojimui ir mokymo sklaidai.

Rabinas Nachmanas ir jo žmona Sašia turėjo šešias dukras ir du sūnus, iš kurių dvi dukros ir abu sūnūs mirė kūdikystėje. Jie užaugino Adilą, Sarą, Miriam ir Chajahą. 1807 m. birželį nuo tuberkuliozė mirė žmona Sašia. Netrukus, kitą mėnesį, Nachmanas susižadėjo su moterimi, vardu Trachtenberg. Iškart po sužadėtuvių Nachmanas susirgo tuberkulioze. 1810 m., gaisrui sunaikinus Nachmano namus, Umanės žydai pakvietė jį persikelti į Umanę ir parūpino būstą. Netrukus liga paūmėjo ir Nachmanas tų pačių metų rudenį mirė. Buvo palaidotas vietos žydų kapinėse.

Nachmano Braclaviečio mokymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rabinas Nachmanas studijavo Talmudą, Kabalą. Jis kritikavo chasidų dvasinius vadovus cadikus. Braclavietiškos krypties chasidai galėjo bendrauti su cadiku bet kada, net per šabą ir religines šventes. Nachmanas ir kai kurie jo šalininkai praktikavo išpažintį (cadikui arba vienas kitam). Jis dvasinių vadovų buvo kaltinamas erezijomis, persekiojamas. Priverstas slapstytis ir klajoti po Ukrainą, keisti gyvenamąją vietą, jis taip krašte platino savo mokymą. Šalininkai siekė užmegzti intensyvius, džiaugsmingus santykius su Dievu ir gauti šio tikslo gaires iš rabino Nachmano mokymų. Jis savitai aiškino ir interpretavo Kabalą ir cadiko funkcijas:^[2]

Dievas, norėdamas išreikšti savo gailestingumą, sukūrė pasaulį, kuriame jis vienvaldis.
Dievas yra visur, bet surandamas, kad nusidėjėlis galėtų Kūrėjui atgailauti.
Tikėjimas padeda išsivaduoti iš abejonių ir racionalaus mąstymo ribotumo.
Tikėjimas turi būti grindžiamas ne logika, o laisva valia.
Žmogui siekiant tikrojo džiaugsmo, reikia atsiduoti Dievui, kontroliuoti savo mintis ir darbus.
Nusidėjėliui grįžti į tikėjimą gali padėti stiprus cadiko tikėjimas.
Cadikas išsirinktiems mokiniams turi perduoti savo žinias, šie – savo mokiniams ir t. t., iki chasidizmo įsigalėjimo pasaulyje.

Rašytinis palikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nachmano Braclaviečio mylimas mokinys N. Šternhartcas užrašė ir sudarė jo religinių svarstymų, diskusijų, pamokymų rinkinius: Mocharano mokymų rinkinys (1808), Antrasis Mocharano mokymų rinkinys (1811), Įpročių knyga (1811). N. Šternhartcas taip pat parašė knygų apie Nachmano gyvenimą (1874, 1904). Reikšminga knyga yra Rabino Nachmano istorijos (1815) – jo mistinių simbolinių pasakojimų rinkinys, turintis ne tik religinės, bet ir literatūrinės vertės, padaręs didelę įtaką žydų literatūrai, ypač jidiš kalba. Kai kurie į ją įtraukti Nachmanui priskiriami eilėraščiai tapo liaudies dainomis.^[2]