NKVD 4-oji šaulių divizija
NKVD vidaus kariuomenės 4-oji šaulių divizija , Vetrovo divizija – SSRS NKVD karinis junginys, veikęs TSRS-Vokietijos karo metu ir pokaryje, aktyviai dalyvavęs deportacijose ir kovoje su pasipriešinimu sovietų valdžiai.
Divizijos istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Divizija suformuota 1943 metų rugsėjo 28 d. NKVD įsakymu nr. 001585 Krasnodaro krašte iš NKVD vidaus kariuomenės valdybos Šiaurės Kaukazo karinės apygardos karių. Divizijos štabo dislokacijos vieta - Krasnodaras.
Oficialiomis divizijos funkcijomis buvo Šiaurės Kaukazo, 1-ojo Pabaltijo, 2-ojo Baltarusijos ir 3-ojo Baltarusijos frontų užnugario, karinio ryšio apsauga ir vidaus tvarkos išlaisvintose teritorijose apsauga, kova su priešo diversinėmis žvalgybinėmis grupėmis. Divizija naudota kovai su pasipriešinimu Šiaurės Kaukaze, lenkų pogrindžio organizacijomis Lietuvoje - Armija Krajova ir Nacionalinėmis karinėmis pajėgomis, Lietuvos laisvės kovotojais.[1]
1944 m. sausio-vasario mėn. veikė Čečėnijoje. Pagrindinės pajėgos buvo dislokuotos Grozne, 137 šaulių pulkas - Sunžoje. 1944 m. vasario 23 - kovo 20 d. vykdė čečėnų ir ingušų deportaciją iš Čečėnų-ingušų ATSR į Kazachstaną. Po deportacijų pabaigos grįžo į dislokacijos vietą Krasnodare.
1944 m. gegužės 12-19 d. 25, 40 ir 290 šaulių pulkai dalyvavo Krymo totorių deportacijoje.
1944 m. rugpjūčio 12 d. divizija gavo nurodymą persibazuoti į Lietuvos teritoriją. Divizijos štabo dislokacijos vieta tapo Vilnius. 1944-1945 m. dalyvavo 1764 operacijose ir turėjo 1413 kovinių susidūrimų su Lietuvos partizanais ir Armija Krajova.
Nuo 1944 m. gruodžio 24 iki 1945 m. sausio 7 d. kartu su 136 NKVD vidaus kariuomenės šaulių pulku ir pasieničių padaliniu dalyvavo Armijos Krajovos dalinio, vadovaujamo "Komaro", sunaikinime Kernavo ežero apylinkėse (Trakų rajone).
Vilniuje divizija liko ir po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Divizijos daliniai aktyviai kovojo su Lietuvos partizaniniu pasipriešinimo judėjimu iki divizijos išformavimo 1951 m. rugpjūčio 12 d.
Vadai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Generolas majoras Pavelas Vetrovas (1943.10.10 - 1946)
- Generolas majoras Ivanas Pankinas (1948 — 1950)
- Pulkininkas Ivanas Babincevas (1951 — 1951.08.12)