Montgomery Clift
| Montgomery Clift | |
|---|---|
| |
| M. Kliftas 1948 m. | |
| Gimė | 1920 m. spalio 17 d. Omaha,  JAV
|
| Mirė | 1966 m. liepos 23 d. (45 metai) Niujorkas, JAV
|
| Veikla | aktorius |
Edvardas Montgomeris Kliftas (angl. Edward Montgomery Clift, 1920 m. spalio 17 d. Omaha, JAV – 1966 m. liepos 23 d. Niujorkas, JAV) – amerikiečių aktorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Montgomeris Kliftas gimė 1920 m. spalio 17 d. Omahoje, Nebraskoje. Jo tėvas Viljamas Bruksas Kliftas (William Brooks Clift) buvo Omahos nacionalinės patikos kompanijos viceprezidentas.[1] Motina – Etelė Anderson (Ethel Anderson). Tėvas gerai uždirbo, todėl M. Kliftas su dvyne seserimi Roberta ir broliu Bruksu vaikystėje dažnai keliaudavo po Ameriką ir Europą, laisvai kalbėjo vokiškai ir prancūziškai.[2] Vis dėlto Kliftų padėtis 1929 m. labai pablogėjo, kai prasidėjo Didžioji depresija.[3]
Kai M. Kliftui sukako 13 m., šeima išsikėlė į Sarasotą, Floridą. Ten būsimasis aktorius vaidino vietiniame jaunimo dramos klube, kuriame pirmą kartą išmėgino savo jėgas scenoje.[4] Beveik po metų jie išsikėlė į Niujorką ir 14-metis M. Kliftas Brodvėjuje debiutavo kaip Harmeris Mastersas komedijoje „Skrisk, skrisk namo“ („Fly Away Away Home“), kuri 1935 m. sausio–liepos mėnesiais buvo rodoma 48-osios gatvės teatre. Laikraštis „The New York World-Telegram“ pastebėjo M. Klifto „nuostabią pusiausvyrą ir vikrumą“, o prodiuseris Teo Bambergeris (Theo Bamberger) jį gyrė už „natūralų sceninį instinktą.“[5] M. Kliftas toliau klestėjo scenoje ir pasirodė Moso Harto, Koulo Porterio, Roberto Šervudo, Lilianos Helman, Tenesio Viljamso ir Torntono Vailderio pjesėse, atliko Henrio vaidmenį pirmajame spektaklio „Mūsų dantų oda“ („The Skin of Our Teeth“) pastatyme.[6]
Praėjus 10 m. po teatralo karjeros M. Kliftas įklimpo į skolas. Kad išmokėtų 13 tūkst. dolerių skolą, jis sutiko su Hovardo Hokso pasiūlymu su Džonu Veinu vaidinti filme „Raudonoji upė“ („Red River“, 1948), kuris dabar laikomas vienu geriausių versternų. Tais pačiais metais M. Kliftas buvo nominuotas „Oskarui“ už vaidmenį filme „Paieška“ („The Search“). Šis vaidmuo jį išgarsino kaip naująjį Holivudo sekso simbolį, be kita ko, vaidinantį gana imlius ir kartais pažeidžiamus veikėjus.[7]
Aktorius niekada nebuvo vedęs, jo biografai sutaria, kad jis buvo biseksualus: žinomi jo nuotykiai tiek su moterimis, tiek su vyrais.[7] Meilės scenos su Elizabeta Teilor filme „Vieta po saule“ („A Place in the Sun“, 1951) atskleidė naują moters ir vyro romantinių santykių pobūdį. Juodu su Teilor liko draugais iki gyvenimo pabaigos. Kino juostos „Dabar ir visada“ („From Here to Eternity“, 1953), „Reintrio apygarda“ („Raintree County“, 1957) ir „Vienišos širdys“ („Lonelyhearts“, 1958) laikomos aktoriaus vizitine kortele.
Nors M. Kliftas atsisakė vaidinti filmuose „Saulėlydžio bulvaras“ („Sunset Boulevard“, 1950) ir „Į rytus nuo Edeno“ („East of Eden“, 1955), pasiūlymų iš režisierių jam netrūko. 1958 m. nusifilmavo „Jaunuosiuose liūtuose“ („The Young Lions“) su vienu iš Holivudo varžovų Marlonu Brando, šis tuo metu buvo laikomas M. Klifto konkurentu, nes abu mokėsi toje pačioje kino mokykloje, tuo laikotarpiu buvo nepaprastai populiarūs ir pasižymėjo panašia vaidybos maniera.[7]
1956 m. gegužės 12 d. grįždamas iš Beverli Hilse vykusio vakarėlio M. Kliftas įsirėžė į telefono stulpą. Avarijoje jam buvo sulaužyta nosis ir žandikaulis. Po to vienas skruostikaulis liko paralyžiuotas. Gelbėdamasis nuo skausmo aktorius įniko į skausmą malšinančius vaistus ir alkoholį, o tai pakenkė sveikatai. Save griaunantis aktoriaus elgesys buvo vadinamas „ilgiausiąja savižudybe Holivudo istorijoje“.[8]
Sulaukęs 45-erių Montgomeris Kliftas 1966 m. mirė savo namuose Niujorke nuo širdies smūgio. Pasak specialistų, tokią ankstyvą mirtį galėjo lemti sveikatą labai sugadinusi narkomanija.[9] Laidotuvėse dalyvavo apie 150 žmonių, tarp jų Lorena Bakol, Frenkas Sinatra ir Nensė Volker. Palaidotas Draugų kvakerių kapinėse Brukline.[10]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- M. Klifto filmografija
- M. Kliftas Brodvėjaus internetinėje duomenų bazėje
- M. Klifto nominacijos ir apdovanojimai
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ LaGuardia, Robert (1977). Monty: A Biography of Montgomery Clift. New York, Avon Books, p. 6 ISBN 0-380-01887-X
- ↑ Bosworth, Patricia (1978). Montgomery Clift: A Biography. Hal Leonard Corporation, 2007. N.B.: Also published in mass-market pbk. ed. (New York: Bantam Books, 1978); originally published by Harcourt, 1978. ISBN 0-87910-135-0 (H. Leonard), ISBN 0-553-12455-2 (Bantam), 1-4 sk.
- ↑ Capua, Michelangelo (2002). Montgomery Clift: A Biography. McFarland, p. 9 ISBN 978-0-7864-1432-1
- ↑ LaGuardia, Robert (1977). Monty: A Biography of Montgomery Clift. New York, Avon Books, p. 11-12 ISBN 0-380-01887-X
- ↑ Capua, Michelangelo (2002). Montgomery Clift: A Biography. McFarland, p. 11 ISBN 978-0-7864-1432-1
- ↑ Amy Lawrence, The Passion of Montgomery Clift, p. 13
- ↑ 7,0 7,1 7,2 The gay & lesbian theatrical legacy: a biographical dictionary of major figures in American stage history in the pre-Stonewall era. University of Michigan Press, 2005, p.99-101 ISBN 9780472098583.
- ↑ Clarke, Gerald. «Books: Sunny Boy» Time Magazine Feb 20, 1978.
- ↑ McCann, Graham (1991). Rebel Males: Clift, Brando and Dean. H. Hamilton, p. 68 ISBN 978-0-241-12884-8
- ↑ Wilson, Scott. Resting Places: The Burial Sites of More Than 14,000 Famous Persons, 3d ed.: 2 (Kindle Locations 8764–8765). McFarland & Company, Inc., Publishers. Kindle Edition.