Lauren Bacall

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lauren Bacall
L. Bakol 1945 m.
Gimė 1924 m. rugsėjo 16 d.
Bronksas, Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
Mirė 2014 m. rugpjūčio 12 d. (89 metai)
Manhatanas, Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
Veikla aktorė
Parašas

Lorena Bakol (angl. Lauren Bacall, tikrasis vardas Betty Joan Perske, 1924 m. rugsėjo 16 d.[1][2] Bronksas (Niujorkas), JAV[3] – 2014 m. rugpjūčio 12 d.[4][5] Manhatanas (Niujorkas), JAV[6]) – amerikiečių aktorė, pripažinta viena geriausių aktorių Holivudo istorijoje. Hemfrio Bogarto našlė, Žiurkių gaujos „urvo šeimininkė“, prestižinių kino apdovanojimų: garbės „Oskaro“ (2010) ir „Cezario“ (1996), dviejų „Auksinių gaublių“ ir dviejų „Tony“ – laimėtoja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lorena Bakol (gimusi kaip Betė Džoana Perski) 1924 m. rugsėjo 16 d. gimė žydų šeimoje Bronkse, Niujorke. Pasak pačios aktorės, jos motina ir močiutė imigravo iš Jasų (Rumunijos karalystė).[7] Motina – Natali Veinštein-Bakol (Natalie Weinstein-Bacal, 1901–1972) – dirbo sekretore, o tėvas – Viljamas Perskis (William Perske, 1889–1982), kurio šeima imigravo iš Valažino – vertėsi prekyba.[8][9] Lorena Bakol buvo 9-ojo Izraelio prezidento Šimono Pereso giminaitė (L. Bakol jį buvo pavadinusi keliareikšmiu žodžiu angl. cousin 'pusbrolis; giminaitis', todėl spaudoje sutinkami klaidingi teiginiai jį esant L. Bakol pusbroliu).[10] Kai būsimajai aktorei buvo 5-eri, tėvas paliko šeimą. Kaip sakė pati aktorė, būdama 8-erių ji prisitaikė močiutės pavardę Bakol (Bacal), o vėliau, kad būtų lengviau pavardę perskaityti, pridėjo dar vieną l (Bacall).[7]

Lorena Bakol karjerą pradėjo kaip fotomodelis, ir sulaukusi 19-os tiek išgarsėjo, kad su Hemfriu Bogartu buvo pakviesta vaidinti filme „Turėti ir neturėti“ („To Have and Have Not“, 1944). Netrukus juodu susituokė ir kartu vaidino dar trijuose filmuose. Lorena Bakol buvo pripažinta viena didžiausių Holivudo gražuolių, filme „Kaip ištekėti už milijonieriaus“ (1953) vaidino su Merlina Monro. H. Bogartui mirus 1957 m., buvo susižadėjusi su Frenku Sinatra, vėliau ištekėjo už „Oskaro“ laimėtojo Džeisono Robardso (jis vaidino filme „Kartą Laukiniuose Vakaruose“, 1968).

7-ojo dešimtmečio pabaigoje Lorenos Bakol karjera kine ėmė strigti ir ji sutelkė dėmesį į vaidybą teatre. Su dideliu pasisekimu vaidino Brodvėjaus spektaklyje „Aplodismentai“ („Applause“), už jį 1970 m. pirmą kartą apdovanota „Tony“ apdovanojimu.[11] Tuo laikotarpiu vaidino keliuose filmuose – detektyve „Žmogžudystė „Rytų eksprese“ („Murder on the Orient Express“, 1974) ir vesterne „Šaulys“ (1976). 1978 m. jos autobiografinės trilogijos pirmoji dalis tapo bestseleriu.

Atšventusi 70-metį L. Bakol grįžo aktyviai filmuotis į kiną. 1993 m. televizijos filme „Portretas“ („The Portrait“) ji ir Gregoris Pekas atliko pagyvenusių meilužių vaidmenis. Už antraplanį vaidmenį Barbros Streizand melodramoje „Veidrodis turi du veidus“ („The Mirror Has Two Faces“, 1966) L. Bakol laimėjo „Auksinį gaublį“ ir buvo nominuota „Oskarui“. Tais pačiais metais už žymų indėlį į kino meno vystymą buvo apdovanota „Cezariu“. Su Nikole Kidman vaidino filmuose „Dogvilis“ („Dogville“, 2003) ir „Gimimas“ („Birth“, 2004). Ir toliau filmavosi kine[12] [13] bei įgarsindavo animacinius filmus.

Kaip karšta Demokratų partijos šalininkė,[14][15] L. Bakol dažnai dalyvaudavo pramoginėse pokalbių laidose, skaudžiai komentuodama dabartinę JAV kino padėtį. 2010 m. už indėlį į kino vystymą jai buvo suteiktas garbės „Oskaras“.

Likus mėnesiui iki 90-ojo gimtadienio, 2014 m. rugpjūčio 12 d. savo bute Niujorke, „Dakotos“ pastate, aktorė mirė nuo sunkaus insulto.[14][16]

Lorena Bakol daugybę metų kolekcionavo meno darbus, antikvarinius baldus ir juvelyrinius dirbinius. Daug papuošalų pagal užsakymą sukūrė įžymūs juvelyrai Elizabeta Geidž ir Žanas Šliumberžė. Po aktorės mirties dalis kolekcijos buvo atiduota Bonhams aukcionų namams, kad parduotų. Lorenos Bakol meno darbų ir papuošalų kolekcija buvo įvertinta 3 000 000 doleių.[17]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ „Lauren Bacall“. britannica.com. Nuoroda tikrinta 2023-03-19.
  2. ↑ „Lauren Bacall“. ibdb.com. Nuoroda tikrinta 2023-03-19.
  3. ↑ „Lauren Bacall“. IMDb. Nuoroda tikrinta 2023-03-19.
  4. ↑ „Lauren Bacall“. aveleyman.com. Suarchyvuotas originalas 2023-02-27. Nuoroda tikrinta 2023-03-19.
  5. ↑ „The Big Sleep“. aveleyman.com. Suarchyvuotas originalas 2023-02-27. Nuoroda tikrinta 2023-03-19.
  6. ↑ Dana Ford (2014-08-13). „Famed actress Lauren Bacall dies at 89“. edition.cnn.com. Nuoroda tikrinta 2023-03-19.
  7. ↑ 7,0 7,1 Tyrnauer, Matt. To Have and Have Not. Vanity Fair (2011-08-10). Nuoroda tikrinta 2023-03-19.
  8. ↑ „Lauren Bacall Biography“. filmreference.com. Nuoroda tikrinta 2023-03-19.
  9. ↑ Lauren Bacall: Hollywood’s Baby turns 80. Nuoroda tikrinta 2023-03-19.
  10. ↑ Shimon Peres Wears Hats of Peacemaker, Schemer. Nuoroda tikrinta 2023-03-19.
  11. ↑ „Tony. Winners and honorees“. tonyawards.com. Nuoroda tikrinta 2023-03-19.
  12. ↑ Keslassy, Elsa (2013-11-08). „Ernest & Celestine: Toon Taps Lauren Bacall, Paul Giamatti, William H. Macy (Exclusive)“. Variety. Suarchyvuota iš originalo 2013-12-03. Nuoroda tikrinta 2023-03-19.
  13. ↑ Lauren Bacall to guest star on Family Guy. Nuoroda tikrinta 2023-03-19.
  14. ↑ 14,0 14,1 Nemy, Enid (2014-08-12). „Lauren Bacall Dies at 89; in a Bygone Hollywood, She Purred Every Word“ (anglų). The New York Times. Suarchyvuota iš originalo 2014-08-14. Nuoroda tikrinta 2023-03-19.
  15. ↑ „Malabar Farm State Park Photo“. 2014. Nuoroda tikrinta 2023-03-19.
  16. ↑ Barnes, Mike; Byrge, Duane. (2014-08-12). „Lauren Bacall, Hollywood's Icon of Cool, Dies at 89“ (anglų). The Hollywood Reporter. Suarchyvuota iš originalo 2014-08-14. Nuoroda tikrinta 2023-03-19.
  17. ↑ „Gemtech“. Suarchyvuota iš originalo 2016-08-20. Nuoroda tikrinta 2023-03-19.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lauren_Bacall&oldid=7243553"