Monetų svarelis
Monetų svarelis (angl. coinweight) – dažniausiai metalinis diskas, savo išvaizda primenantis monetą, savo mase atitinkantis tam tikrą visavertę auksinę ar sidabrinę monetą, monetos masės standartas. Kadangi auksines bei sidabrines monetas gadino – kaldino iš mažesnės prabos lydinių, nugramdydavo monetų kraštus ar išgręždavo auksą iš vidurio, – buvo svarbu turėti įrankį, kuris leistų atpažinti sugadintas monetas. Kiekvienai aukso monetų rūšiai egzistavo savi svareliai, kadangi kiekviena tokia rūšis turėjo savo tipinę masę.
Monetų svareliai (angl. coin - weight, penny – poise) paminėti Anglijos įstatymuose dar 1205 m., valdant karaliui Jonui Bežemiui, kaip priemonė, turėjusi apsaugoti nuo per lengvų ir apipjaustytų monetų. Iki Karolio I (1625-49) laikų žinomi tik monetų svareliai aukso monetoms vertinti. Pirmieji rašytiniuose šaltiniuose minimi (po 1420 m.) monetų svareliai skirti auksiniam nobliui, 1/2 ir 1/4 noblio. Pirmieji angliški monetų svareliai buvo disko formos ir vienpusiai, o jų išvaizda primindavo tas monetas, kurioms tikrinti buvo skirti.
Nuo XVI a. pradžios imta naudoti kvadratinius svarelius, kurie iki Henriko VIII valdymo tebebuvo vienpusiai. Valdant Henrikui VIII svarelių reverse romėniškais skaičiais ėmė žymėti monetos vertę šilingais ir pensais. Paskutiniai svareliai su tokiais romėniškais skaičiais buvo gaminti valdant Jokūbui II (1685-88).
XVI a. imta gaminti specialius rinkinius, kuriuos sudarė svarstyklės ir svarelių rinkinys, skirti sverti įvairioms tuo metu apyvartoje esančioms monetoms. Pvz., 1587 m. Tauerio kalyklos viršininkui buvo įsakyta paruošti svarstykles su svarelių rinkiniu, kur kiekvienas svarelis pažymėtas karūnuota E raide (Elžbieta). Kiekvienas miestas ir miestelis turėjo turėti tokį rinkinį, kitokių rinkinių naudojimas buvo uždraustas gąsdinant įkalinimu. 1588 m. buvo aprašytas vienas toks rinkinys, kurį sudarė medinė dėžutė, o joje – 14 monetų svarelių, svarstyklės, komplektas iš 5 svarelių, kurių masės buvo nuo 1 penso iki 5 pensų, komplektas svarelių, kurių masė buvo iki 5 granų.
Jokūno I valdymo metais monetų svareliai buvo žymimi karūnuota I raide.
1632 m. Anglijos parlamento aktu buvo uždrausta naudoti kvadratinius ir liepta naudoti tik monetų pavidalo svarelius. Daugelis to meto svarelių pažymėti B raide, nes gaminti įgalioto monetų kalyklos graverio Nicholas Briot.
XVII a. antroje pusėje didėjant svarelių poreikiui, juos imta gaminti privačiai. Jau valdant Viljamui III kai kurie privatūs svarelių gamintojai ėmė žymėti jų gaminamus svarelius savais inicialais ar vardais.
1775 m. parlamento aktas pareikalavo, kad visi monetų svareliai būtų tikrinami ir, tik įsitikinus kad yra tikslūs, pažymėti sertifikavimo ženklu. Sertifikavimo ženklai buvo ąsotis (Londono miesto Founders kompanija), imperatoriška karūna (Karališkoji monetų kalykla), inkaras (Birmingemas), einantis heraldinis liūtas (Londonas).
1891 m. Monetų leidybos aktas suteikė monetoms vyriausybės kokybės garantiją, todėl monetų tikrinimas naudojant svarelius paseno.
XVII a. pabaigoje ir XVIII a. plečiantis prekybai į Angliją patekdavo daug aukso monetų iš Portugalijos, Prancūzijos, Ispanijos, todėl šių monetų kontrolei buvo daromi ir platinami atitinkami svarelių rinkiniai. Dalis svarelių su arfos ir skydo atvaizdais buvo daryti naudoti Airijoje. Parlamento aktai, skirti „naujo standarto“ ginėjai ir svarelių tikrinimui (1774-75 m.) apvalė Angliją nuo daugelio per lengvų aukso monetų, bet dalis užsieninių aukso monetų galbūt dar buvo apyvartoje iki didžiojo monetų keitimo 1816 m.