Komančiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Komančiai
Komančis prie žirgo (1892 m.)
Komančis prie žirgo (1892 m.)
Gyventojų skaičius ~6000 (kilmės: >15 tūkst.)
Populiacija šalyse JAV (Oklahomos vėliava Oklahoma)
Kalba (-os) anglų, komančių
Vėliava Flag of the Comanche Nation.svg
Religijos krikščionybė, tradicinis tikėjimas
Giminingos etninės grupės šošonai, timbišai, kavajisai, monai
Commons-logo.svg Vikiteka: KomančiaiVikiteka

Komančiai (angl. Comanche, sav. Nʉmʉnʉʉ) – Šiaurės Amerikos indėnų tauta, seniau gyvenusi JAV pietinėje dalyje – Komančerijoje (dab. Teksaso, Naujosios Meksikos, Kolorado, Kanzaso, Oklahomos dalyse). Dabar gyvena rezervacijoje Oklahomos valstijos pietvakariuose. XX a. pab. populiaciją sudarė apie 6000 žmonių (komančių genčiai save priskiria 15 tūkst. žmonių). Komančiai priklauso Didžiųjų Lygumų indėnų tradicijai. Kalba komančių (nykstanti, priklauso jutų-actekų šeimai, susidarė iš šošonų tarmės) ir anglų kalbomis. Tikintieji – krikščionys protestantai (evangelikai reformatai), indėnų bažnyčios nariai, praktikuojantys tradicinį tikėjimą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komančiai XVII a. pab.–XVIII a. pr. atsiskyrė nuo šošonų ir iš Uolinių kalnų priekalnių persikėlė į Didžiąsias lygumas prie aukštutinės Pleito upės. XVIII a. viduryje jie dakotų buvo išstumti į pietus nuo Arkanzaso upės. XIX a. vertėsi arklių nuvarymu, prekyba, gebėjo išjodinėti sulaukėjusius arklius. Dėl raupų, choleros protrūkių populiacija sumažėjo nuo ~20 tūkst. iki kelių tūkst. Iki 1867 m. perkelti į rezervacijas Oklahomos valstijoje.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo seno komančiai buvo medžiotojai-rankiotojai, jų pagrindiniai medžiojami gyvūnai buvo bizonai. XVIII a. atsiradus arkliams jų žemėse, pradėjo medžiokles raitomis. Nuo XIX a. pab. susėslėjo – verčiasi gyvulininkyste (daugiausia augina galvijus), žemdirbyste, dalis dirba samdomais žemės ūkio darbininkais, verčiasi žemės nuoma baltaodžiams amerikiečiams. Turi išvystytą tekstilės amatą, papuošalų gamybą (iš karoliukų, plunksnų, audinių), krepšių gamybą, medžio drožybą. Tradicinis būstas – laikina palapinė tipi.

Paprastai gyveno klajoklių bendruomenėmis, kurias sudarydavo nuo 40–50 iki kelių šimtų žmonių. Socialinei sanklodai būdinga didžioji patrilinijinė šeima, poliginija. Gentį valdo bendruomenių vadų susirinkimas. Būta karių hierarchijos. XVIII a.–XIX a. pr. buvo susidariusios 3, vėliau – 7 (ir daugiau) komančių grupės.

Dvasinis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komančių tikėjimas įvardijamas kaip animistinis. XIX a. II pusėje paplito Saulės ir dvasių šokiai. Būdingi bendruomeniniai ritualai (pypkės rūkymas, bizonų medžioklės šokis), sporto varžytuvės (raitelių lenktynės, šaudymas iš lanko).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Komančiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006