Mnichovo Hradištė

Mnichovo Hradištė ček. Mnichovo Hradiště

Rūmai Mnichovo Hradištėje

Mnichovo Hradištė 50°31′17″ š. pl. 14°58′25″ r. ilg. / 50.52139°š. pl. 14.97361°r. ilg. / 50.52139; 14.97361 (Mnichovo Hradištė)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Čekija
Kraštas	Vidurio Čekijos kraštas

Įkūrimo data	1279 (pirmas paminėjimas) 1931 (miesto teisės)
starosta	Arnošt Vajzr

Gyventojų (2006)	8 536
Plotas	34,32 km²
Tankumas (2006)	249 žm./km²
Altitudė	240 m

Pašto kodas	294 11 - 295 01
Tinklalapis	www.mnhradiste.cz
Vikiteka	Mnichovo Hradištė

Mnichovo Hradištė (ček. Mnichovo Hradiště; vok. Münchengrätz) – miestas Vidurio Čekijos krašte.

Istorija

Miestas pirmą kartą paminėtas šaltiniuose 1279 m. Jame stovi rezidencinė Renesanso laikų pilis, anksčiau priklausiusi Valenšteinams (Wallenstein). Habsburgų monarchijos karvedžio ir politiko Albrechto fon Valenšteino (Albrecht von Wallenstein) palaikai 1723 m. buvo perlaidoti iš Jičyno į pilį Mnichovo Hradištėje.

Miestas žinomas ir kaip vieta, kur Prūsija, Austrija ir Rusija 1833 m. rugsėjo 12 d. pasirašė Miunchengreco (Münchengrätz) sutartį. Sutartimi šios valstybės sutarė palaikyti konservatyvizmą Europoje ir pasaulyje. Norėdamos atsverti šią sąjungą D. Britanija, Prancūzija, Ispanija ir Portugalija pasirašė Keturšalės sąjungos sutartį (1834 m. balandžio 22 d.). Taip pirmą kartą Europos politikoje susiformavo du priešingi politiniai blokai. Pirmas politinis įvykis, kur du blokai susidūrė buvo Portugalijos sosto krizė 1833-39 m.

Iki 1918 m. miestas priklausė Austrijai-Vengrijai, priklausė to paties vardo rajonui, vienam iš 94 Bohemijos Bezirkshauptmannschaften.^[1]