Mastika (derva)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mastikos gabalėliai

Mastika (gr. Μαστίχα) – aromatinė derva, gaunama iš mastikinio medžio (Pistacia lentiscus), priklausančio pistacijų genčiai. Sakinant kamieną ar stambias šakas, išsiskiria klampus skystis, kuriam varvant iš žievėje padarytų pjūvių ir džiūnant saulės atokaitoje susiformuoja auksaspalviai permatomi mastikos gabalėliai. Tirpsta eteriniuose aliejuose, terpentine, spirite. Kramtant suminkštėja, pabąla. Tradiciškai gaminama Graikijos Chijo saloje, kur ši mastika dar vadinama „Chijo ašaromis“.

Naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Lašanti mastika

Mastika naudojama nuo antikos laikų tradicinėje medicinoje Graikijoje, Viduriniuosiuose Rytuose. Dabar ji paklausi parfumerijoje, kosmetikoje, maisto pramonėje (kramtomoji guma, ledai, prieskoniai, konservai), vaizduojamajame mene. Mastikos pagrindu gaminama rišančioji medžiaga mastiksas, vartojamas gaminant lakus, kurių pagalba imituojamas paveikslų rėmų paauksavimas. Medicinoje naudojama trauktinės pavidale plauti burnai ir dantenoms, taip pat kaip priemonė, tinkama žaizdų gydymui. Sukietėjusi mastika, kaip ir ladanas, bosvelijos derva, tinka smilkalams gaminti.

Mastika yra palyginti reta ir sudėtingai pagaminama natūrali žaliava. Todėl rinkoje pasirodo pigesni jos pakaitalai, parduodami kaip „mastika“ iš bosvelijos ar akacijos (gum arabic). Kiti medžiai, tokie kaip Terpentininė pistacija (Pistacia terebinthus arba Pistacia palaestina), taip pat gali išskirti dervą, panašią į mastiką. Kartais vietoje mastikos gali būti naudojami ir pušies ar migdolo sakai.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]