Mimaras Sinanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Mimaras Sinanas
Mimar Sinan, architecte de Soliman le Magnifique.jpg
Imaginacinis Mimaro Sinano portretas
Gimimo vardas: Josifas
Visas vardas: Koca Mi'mâr Sinân Âğâ
Gimė: 1489 m. balandžio 15 d.
Ahyrnasas, Osmanų imperija
Mirė: 1588 m. birželio 8 d. (99 metai)
Konstantinopolis, Osmanų imperija
Palaidotas: mauzoliejuje Stambule
Tautybė: ?
Religija: islamas
Veikla: inžinierius, architektas
Commons-logo.svg Vikiteka: Mimaras SinanasVikiteka
Parašas
Mimar Sinan signature.png

Mimaras Sinanas, pilnas titulas Kodža Mimaras Sinanas Aga („Aga Sinanas, didysis architektas“, osm. قوجه معمار سنان آغا = Koca Mi'mâr Sinân Âğâ; 1489 m. balandžio 15 d. – 1588 m. birželio 8 d.) – žymiausias Osmanų imperijos architektas ir inžinierius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė krikščionių (nežinoma – graikų,[1] armėnų[2], albanų ar turkų[3]) šeimoje Kapadokijoje (netoli Kaiserio), pakrikštytas Josifo vardu. 1512 m. buvo pašauktas į janyčarus, atvyko į Konstantinopolį, priėmė islamą. Tarnaudamas gavo karo inžinieriaus išsilavinimą, dalyvavo sultonų karo žygiuose, pastatė tiltų, karinių įrenginių. Mimaras Sinanas dalyvavo Balkanų užkariavimo žygiuose, Belgrado užėmime.

1538 m. Sinanas tapo Osmanų imperijos vyriausiuoju architektu. Jo kūrybai įtakos turėjo Bizantijos architektūra (daugiausia – Šv. Sofijos soboro Konstantinopolyje). Pradėjęs nuo nesudėtingų mečečių ir viešųjų pastatų, maždaug nuo 1570 m. Mimaras Sinanas sukūrė savo žymiausius kūrinius.

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mimarui Sinanui priskiriama >370 įvairiausių statinių. Jis suprojektavo 159 mečetes, 45 mauzoliejus, 74 medreses, 38 rūmus, 31 karavansarajų, 56 pirtis, 3 ligonines, 9 tiltus,[4] keletą akvedukų, viešųjų virtuvių (imaretų), kriptų. ~200 jo suprojektuotų statinių tebėra išlikę Turkijoje, Makedonijoje, Bulgarijoje, Sirijoje, Kryme ir kitur.

Žymiausi darbai:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kathleen Kuiper. Islamic Art, Literature, and Culture. – The Rosen Publishing Group, 2009 – p. 204
  2. Fletcher, Richard (2005). The cross and the crescent: Christianity and Islam from Muhammad to the Reformation. London: Penguin. p. 138.
  3. Akgündüz Ahmed & Öztürk Said, (2011), Ottoman History, Misperfections and Truths, IUR Press (Islamitische Universiteit Rotterdam), p. 196
  4. Marytė Kontrimaitė. Mimaras Sinanas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012