Milda Šalaševičienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Milda Šalaševičienė
Milda Šalaševičienė darbe
Gimė 1934 m. rugsėjo 19 d.
Klabiniuose
Mirė 2017 m. liepos 20 d. (83 metai)
Vilniuje
Palaidotas (-a) Saulės kapinėse, Vilniuje
Tėvas Stasys Kazlauskas
Motina Eugenija Armalaitė-Kazlauskienė
Sutuoktinis (-ė) Kęstutis Karpavičius 1958-1964, Jonas Kazimieras Šalaševičius 1966
Vaikai dukros Aušra, Saulė
Veikla chemikė-inžinierė, racionalizatorė, išradėja, gamybininkė
Sritis silikatų, betono, statybinių medžiagų chemija
Organizacijos 3-čios Gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos
Pareigos Cheminės laboratorijos vadovė
Alma mater Vilniaus universitetas, Chemijos fakultetas
Studijų metais

Milda Šalaševičienė (1934 m. rugsėjo 19 d., Klabiniai, Ukmergės rajonas – 2017 m. liepos 20 d. Vilnius) – Lietuvos chemikė, išradėja-racionalizatorė, gamybininkė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1953 m. sidabro medaliu baigė Vilniaus mergaičių 2-ją gimnaziją (dabar Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija). 1958 m. baigė Vilniaus universitetą ir pradėjo dirbti Gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos Nr. 3 Cheminės laboratorijos vadove. Dirbdama gamykloje sukūrė eilę inovatyvių technologijų silikatų, betono ir gelžbetoninių konstrukcijų chemijos srityje, aprobavo savo išradimus ir dalyvavo jų gamybos procese. Parengė ir pritaikė gamyboje naujo, atsparaus šalčiui betono gaminimo technologiją naudodama ypatingus priedus – oro įsiurbėjus. Kartu su statybininkais tiekė šį betoną Vilniaus televizijos bokšto statybai. Sukūrė dekoratyvų gelžbetonio konstrukcijų padengimo būdą atidengtos grūdėtos faktūros elementais. Ši technologija buvo naudota statant LSSR valstybinio Plano komiteto pastatą, viešbučius „Turistas“, „Lietuva“, Klaipėdos žvejų ligoninę ir kt. Išrado ir naudojo gamyboje: inovatyvią cemento kietinimo technologiją paremta įvairių priedų ir dekstrino klijų naudojimu, dekoratyvias grindų plyteles su marmuro elementais (pvz. Vilniaus parodų rūmų vidinis kiemas).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Н. Романович Международный год женщины. Исполнение желаний. (очерк) 1975 г. Вильнюский завод ЖБК-3