Pereiti prie turinio

Mikytų kapinynas

Koordinatės: 55°01′24″š. pl. 23°34′49″r. ilg. / 55.0233974°š. pl. 23.580265°r. ilg. / 55.0233974; 23.580265
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mikytų kapinynas
[[Image:|250px]]
Mikytų kapinynas
Mikytų kapinynas
Koordinatės
55°01′24″š. pl. 23°34′49″r. ilg. / 55.0233974°š. pl. 23.580265°r. ilg. / 55.0233974; 23.580265
Vieta Šakių rajonas
Seniūnija Lekėčių seniūnija
Naudotas XI a.XII a.
Registro Nr. A1725

Mikytų kapinynas – kapinynas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, Lekėčių seniūnija, Nemuno kairiajame krante, 1,7 km. į pietryčius nuo kelių ZapyškisKriūkai ir Lekėčiai kryžkelės, 0,5 km į rytus nuo Mikytų piliakalnio su gyvenviete ir 0,3 km į vakarus nuo Nemuno kairiojo kranto.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje didžioji kapinyno dalis sunaikinta. 19301934 m. į Vytauto Didžiojo karo muziejų pateko radinių iš sunaikintų kapų. 1967 m. tyrė Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos istorijos etnografijos muziejus (vadovė – Ona Kuncienė). Ištirti 5 nedeginti žirgų ir 4 sudeginti žmonių kapai. Žmonės laidoti 30–40 cm gylyje, 40 x 60 cm dydžio duobutėse. Žirgai laidoti virš mirusiojo, po vieną, vienu atveju žirgas palaidotas atskirai, tik vienu atveju rasta dviejų palaidotų žirgų liekanų. Įkapės negausios: ietigaliai, geležinis vienašmenis kalavijas, geležinis peilis, daugumoje kapų rasta išsilydžiusios bronzos, sumaišytos su laužo anglimis ir sudegintais kaulais. Žirgų įkapės: žąslai, kamanos, balnai. Kapinynas datuojamas XI a. – XII a. Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Lietuvos nacionalinis muziejus. [1]

  1. Mikytų kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 85 psl.