Vandenyno gelmės
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vandenyno gelmės arba vandenyno gelmė – žemiausias vandenyno sluoksnis, kuris yra žemiau termoklinos ir aukščiau jūros dugno. Į šią vandenyno dalį labai mažai arba iš viso nepatenka jokios šviesos ir čia gyvenantys organizmai gauna sau reikalingas organines medžiagas iš eufotinės zonos.
Aplinkos ypatybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šviesa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Natūrali šviesa nepasiekia vandenyno gelmių. Kadangi fotosintezė nėra galima be šviesos, čia negyvena augalai. Dėl šios priežasties, čia gyvenantys organizmai turi gauti energijos šaltinių iš kitur.
Slėgis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kadangi slėgis, einant į gylį, kas 10 metrų didėja apie 1 atmosferą, slėgis, kurį patiria organizmai yra milžiniškas.
Druskingumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Druskingumas yra pastovus per visas vandenyno gelmes. Tiesa, yra šiek tiek mažų druskingumo skirtumų, bet ne ekologiškai reikšmingų, išskyrus Viduržemio ir Raudonąją jūras.
Temperatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didžiausio temperatūros pokyčio sritis vandenyne yra perėjimo zona tarp vandenų paviršiaus ir vandenyno gelmių.