Vandenyno gelmės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Tamsūs dūmai iš vandenyno vidurio kalnagūbrio

Vandenyno gelmės arba vandenyno gelmė – žemiausias vandenyno sluoksnis, kuris yra žemiau termoklinos ir aukščiau jūros dugno. Į šią vandenyno dalį labai mažai arba iš viso nepatenka jokios šviesos ir čia gyvenantys organizmai gauna sau reikalingas organines medžiagas iš eufotinės zonos.

Aplinkos ypatybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šviesa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Natūrali šviesa nepasiekia vandenyno gelmių. Kadangi fotosintezė nėra galima be šviesos, čia negyvena augalai. Dėl šios priežasties, čia gyvenantys organizmai turi gauti energijos šaltinių iš kitur.

Slėgis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadangi slėgis, einant į gylį, kas 10 metrų didėja apie 1 atmosferą, slėgis, kurį patiria organizmai yra milžiniškas.

Druskingumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Druskingumas yra pastovus per visas vandenyno gelmes. Tiesa, yra šiek tiek mažų druskingumo skirtumų, bet ne ekologiškai reikšmingų, išskyrus Viduržemio ir Raudonąją jūras.

Temperatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausio temperatūros pokyčio sritis vandenyne yra perėjimo zona tarp vandenų paviršiaus ir vandenyno gelmių.