Mielniko pilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pilies kalnas šalia Vakarinio Bugo upės

Mielniko pilis (lenk. Zamek w Mielniku) – nebeegzistuojanti pilis stovėjusi šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Semiatičės apskrityje, Mielniko valsčiuje, Mielniko kaime ant dešiniojo Vakarinio Bugo upės kranto.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilis buvo pastatyta XV a. ir perstatyta renesanso architektūros stiliumi XVI a. amžiuje. Šioje vietovėje žmonių gyvenvietė susikūrė dar XII a.-XIII a. amžiuose. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose apie ant kalno esančią tvirtovę 1379 m. savo kronikose parašė Vygandas Marburgietis. 1382 m. kunigaikštis Jogaila perdavė tvirtovę Janušui I Senajam, kuris vedė jo pirmos eilės pusseserę Ona Danutę. Vėliau Jogaila tvirtovę atsiėmė. 1420 m. Vytautas Didysis finansavo šalia plies statomos Šv. Kristaus Kūno bažnyčios statybas. XV a. buvo įrengti gynybiniai įtvirtinimai. 1430-1444 m. pilis priklausė Boleslavui IV Varšuviečiui. Vėliau iš jo pilį nusipirko karalius Kazimieras Jogailaitis. Karaliaus įsakymu buvo sustiprinti pilies įtvirtinimai, pastatytas šiaurinis bokštas ir paaukštintos mūrinės sienos. 1486 m. pilyje buvo apsistojęs karalius Kazimieras Jogailaitis. 1501 m. rugsėjo 18 d. pilyje lankėsi kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis ir dar 1400 žmonių. 1501 m. spalio 23 d. pilyje buvo pasirašytas Melniko aktas, o tu pačių metų lapkričio 6 d. Aleksandras Jogailaitis tapo karaliumi. 1503-1504 m. karalius daug laiko praleido gyvendamas šioje pilyje. 1506 m. pilis atiteko karaliui Žygimantas Senajam, kuris 1513 m. pilyje gyveno apie mėnesį laiko. Jo valdymo metais pilis buvo perstatyta renesanso architektūros stiliumi. 1551 m. buvo nugriautas medinis pilies bokštas ir vietoje jo pastatyti gyvenamieji apartamentai. 1551 m. ir 1560 m. pilyje kilo gaisrai po kurių išliko tik pilies vartai ir bažnyčia. Švedų tvano metu 1657 m. pilies likučiai ir bažnyčia buvo sudegintos. 1851 m. bažnyčia buvo apleista. Buvusioje pilies vietoje 1865 m. buvo pradėta statyti stačiatikių koplyčia, bet likę tik jos pamatai. Nuo 1871 m. iki 1915 m. buvo kartais laikomos mišios. 1915 m. gaisro metu bažnyčia dar kartą sudegė ir nebebuvo atstatyta. 1940 m. tarybiniai kareiviai pilies ir bažnyčios griuvėsius dalinai išardė.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Michaluk Dorota, Rozwój układu przestrzennego Mielnika w XIII-XVIII wieku [w:] "Studia białostockie", t. 4: 1994, Białystok 1994, str. 25-50.
  • Andrzejewska Aldona, Andrzejewski Aleksander, Ogrzewanie hypocaustum na zamku w Mielniku nad Bugiem [w:] "Heretyczka praeteriti. Additamenta archaeologica et historica dedicata Ioanni Gurba Octogesimo. Praca dedykowana doc. dr Janowi Gurbie w osiemdziesiątą rocznicę urodzin", red. Halina Taras, Anna Zakościelna, str. 457-463.
  • Andrzejewska Aldona, Wzgórze zamkowe w Mielniku w świetle ostatnich badań terenowych [w:] "Podlaskie Zeszyty Archeologiczne", z. 4: 2008, Białystok 2008, str. 223-245.