Michel Friedman

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Michel Friedman (2010)

Mišelis Frydmanas (vok. Michel Friedman; [miˈʃɛl ˈfʁi: tman]; g. 1956 m. vasario 25 d. Paryžiuje, Prancūzija) – vokiečių teisininkas, advokatas, politikas, žurnalistas, televizijos moderatorius. Nuo 2000 iki 2003 m. jis buvo Vokietijos žydų centrinės tarybos pirmininko pavaduotojas ir nuo 2001 iki 2003 m. Europos žydų kongreso pirmininkas. Žinomu tapo su savo politinių pokalbių laida Vorsicht! Friedman (1998–2003)[1].

Kilmė ir išsilavinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Michelio tėvai buvo Lenkijos žydai, išgelbėti O. ŠindlerioAušvico koncentracinės stovyklos. 1965 m. šeima persikėlė iš Paryžiaus į Frankfurtą prie Maino. Čia jaunuolis tapo mokyklos seniūnu, vėliau Vokietijos žydų studentų vadovu.[2]

Nutraukęs medicinos studijas, Frydmanas baigė teisę (1988 m.). Teisės mokslų daktaras (nuo 1994 m.) bei filosofijos (nuo 2010) daktaras.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietijos Krikščionių-Demokratų Sąjungos (CDU) narys (nuo 1983) buvo išrinktas į Frankfurto prie Maino žydų bendruomenės valdybą (1984) ir miesto savivaldybę (1985). Nuo 1994 iki 2000 politikas buvo Heseno CDU ir laikinai federacinėje CDU valdyboje (1994–1996). Nuo 2000 iki dabar Frydmanas priklauso Saro krašto CDU partijai.

Šalia politinių ušduočių Frydmanas buvo Antrojo Vokietijos televizijos kanalo (ZDF) tarybos narys (1990–2003). Savo laidose (Vorsicht! Friedman, 1998–2003; Friedman, 2001–2003) profesionalus retorikas[3] parodė, „kad yra drąsus politinis mąstytojas, kuris priima aiškias pozicijas prieš neonacizmą, ksenofobiją bei antisemitinius reiškinius Vokietijos visuomenėje“[4] ir išsivystė į vieną iš populiariausių[5] bet kartu ir labiausiai svarstomų[6] moderatorių.

Atliekant Vokietijos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotojo darbą M. Frydmanas buvo Jüdische Allgemeine savaitraščio leidėjas (2000–2003) ir įvairių kultūrinų fondų atstovas.[7]

2003 m. liepą Frydmanas buvo nuteistas sumokėti piniginę baudą (17 400 €)[8] dėl kokaino laikymo ir jo siūlymo priverstinai dirbančiom prostitutėmUkrainos.[9] Šios krizės metu Friedmanas atsistatydino nuo visų pareigų.

Grįžęs atgal į visuomeninį gyvenimą Frydmanas moderavo politinę laidą Studio Friedman (nuo 2004 iki 2020) ir yra Jewish Agency for Israel stebėtojų tarybos narys (nuo 2005).

Frankfurt University of Applied Sciences garbės profesorius, Center for European Sciences (CAES) vykdomasis direktorius (nuo 2016) šiuometinėje laidoje Auf ein Wort su svečiais aptarinėja filosofines savokas.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2004 m. vedė televizijos moderatorę Bärbel Schäfer, su kuria turi sūnus Samuelį (g. 2005 m.) ir Oskarą (g. 2008 m.).

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Darbo tarybos iniciatyvos teisė // Das Initiativrecht des Betriebsrats. Peter Lang, Frankfurt/M. u.a. 1995, ISBN 3-631-47747-3 (zugl. Diss. Mainz), disertacija
  • Zukunft ohne Vergessen. Kiepenheuer und Witsch, Köln 1995, ISBN 3-462-02437-X.
  • Religionsfreiheit. Müller, Heidelberg 1996, ISBN 3-8114-0897-6.
  • Kaddisch vor Morgengrauen. Aufbau, Berlin 2005, ISBN 3-351-03046-0.
  • Atsakomybė be kaltės. Smegenų tyrimų nuostatos etikai ir baudžiamajai teisei // Schuldlose Verantwortung. Vorgaben der Hirnforschung für Ethik und Strafrecht. Peter Lang, Frankfurt/M. u.a. 2010, ISBN 978-3-631-60489-2 (zugl. Diss. Frankfurt/M.), disertacija
  • Streiten? Unbedingt!: Ein persönliches Plädoyer. Duden, Berlin 2021, ISBN 978-3-411-05989-8.
  • Fremd. Berlin Verlag, Berlin 2022, ISBN 978-3-8270-1461-0.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]