Mežuotnės piliakalnis
Mežuotnės piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Latvija | ||
Seniūnija | Bauskės rajonas | ||
Aukštis | 16 m | ||
Plotas | 3500 m² | ||
Naudotas | I tūkstantmetis pr. m. e. - II tūkstantmečio pradžia | ||
Žvalgytas | 1938–1940, 1942 | ||
Tirtas | 1948–1949, 1969–1970 m. |
Mežuotnės piliakalnis (latv. Mežotnes pilskalns) – piliakalnis Latvijoje, Bauskės rajonas, Mežuotnės valsčius, Lielupės dešiniajame krante.
Tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Piliakalnis tirtas 1938–1940 m., 1942 m. (vadovas Valdis Ginteris), 1948–1949 m. (vadovai E. Brīvkalne, A. Stubavs), 1969–1970 m. (vadovas Māris Atgāzis). Piliakalnio teritorija užima 3500 m. Piliakalnis 16 m aukščio, rytinėje pusėje atskirtas aukštu Lielupės krantu, šiaurinėje – upelio raguva. Vakarinėje ir pietinėje pusėje buvo įtvirtintas dviem pylimais ir grioviais. Aikštelėje, aptvertoje dviguba gynybine gulsčių rastų siena, stovėjo medinė žiemgalių pilis. Tyrimų metu rasti 3604 keramikos, metalo, gintaro ir kiti dirbiniai bei radiniai. Per archeologinius kasinėjimus atidengta 10 kultūrinių sluoksnių, datuojamų IX a. – XIV a. Rasta brūkšniuotosios keramikos šukių, iš kurių nustatoma, kad piliakalnis buvo gyvenamas I tūkstantmetyje pr. m. e., taip pat vėlyvojo paleolito strėlės antgalis. Rasta 14 pastatų (4 x 4 ir 8 x 6 m dydžio) su židiniais ir krosnimis, tarp jų kalvio, kaulo ir rago apdirbėjo, juvelyro dirbtuvių, daugiau kaip 3600 įvairių dirbinių, iš kurių sprendžiama apie IX a. – XIV a. žiemgalių ūkį, prekybą ir kultūrą.[1]
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Babytės piliakalnis 58 km | |||||||||||
Lyčų piliakalnis 18 km |
|
||||||||||
Peleniškių piliakalnis 34 km Kalnelio piliakalnis 37 km |
Žeimelio piliakalnis 23 km | Bauskės pilis 9 km Kamardės piliakalnis 21 km Auželių piliakalnis 22 km |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Gintautas Ereminas. Mežuotnės piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 17 psl.