Babytės piliakalnis

Koordinatės: 56°57′29″ š. pl. 23°50′35″ r. ilg. / 56.95806°š. pl. 23.84306°r. ilg. / 56.95806; 23.84306
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Babytės piliakalnis

Babytės piliakalnio ženklas
Babytės piliakalnis
Babytės piliakalnis
Koordinatės
56°57′29″ š. pl. 23°50′35″ r. ilg. / 56.95806°š. pl. 23.84306°r. ilg. / 56.95806; 23.84306
Vieta Latvija
Aukštis 9 m
Naudotas Iki XIII amžiaus

Babytės piliakalnis (latv. Babītes pilskalns, lot. Castrum Babat, Babath) arba Lenkų kalnas (Poļu kalns) – piliakalnis Jūrmalos miesto teritorijoje šalia Jūrmalos žiedinio kelio (A10), dešiniajame Lielupės krante ir Babytės ežero rytinėje pakrantėje.

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aikštelė prie Babytės piliakalnio

Babytes piliakalnis pavadintas ežero pavadinimu. Vėliau jis taip pat vadintas Lenkų kalnu, nes Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karo metu 1622 m. lietuvių ir lenkų kariai pastatė stovyklą siekiant užkirsti kelią švedų kariuomenės judėjimui į Jelgavą.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuoroda į Babytės piliakalnį važiuojant žvyrkeliu

Babytės piliakalnis yra devynių metrų aukščio kalva, kurios plotis yra 10 x 20 m. Gali būti, kad kopos judėjimas pakeitė pradinę piliakalnio išvaizdą. 1935 m. Piliakalnis buvo pažymėtas 25 laipsnių ilgio ovalo formos buvusia pilimi. Pagal dabartinį teritorinį suskirstymą, piliakalnis yra Jūrmalos teritorijoje ir yra vienintelis archeologinis paminklas Jūrmaloje. Babytės piliakalnis yra tarp Jūrmalos žiedinio kelio (A10) ir Babytės ežero. Važiuojant iš Rygos, prieš Varkalės kanalo tiltą sukama į kairę į vietą, pažymėtą „Babītes pilskalns”. Paskiau pasukama miško keliu, maždaug po 300 metrų yra akmuo, prie kurio miško taku vėl pasukama į kairę. Dar paėjus kelis šimtus metrų prieinamas informacinis stendas ir pats piliakalnis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XIII amžiaus Lielupės baseinas buvo žiemgalių Upmalės teritorija ir juo tęsėsi strategiškai svarbūs Lielupės baseino upės ir sausumos keliai (vadinamasis Žiemgalių kelias).

Livonijos kryžiaus žygiuose 1219 m. po Mežotnės mūšio žiemgaliai prarado teisę valdyti Lielupės vandens kelią. Žiemgaliai atsisakė uosto įtvirtinimų. Pirmasis Selijos vyskupas Bernardas iš Lipės po 1219 m. čia pastatė medinę pilį (Šventos Marijos pilis). Po jo mirties 1224 m. ją užvaldė Sėlijos-Žiemgalos vyskupas Lambertas, bet 1226 m. kovo 16 d. sutartimi teritorijas Lielupės dešiniajame krante pasroviui gavo Rygos miestas.

1228 m. žiemgaliai ir kuršiai surengė žygį prieš Daugavgrivą, per kurį galbūt Babytės tvirtovė buvo sunaikinta.

Babytės piliakalnis iš šiaurės vakarų pusės

Aplinkiniai piliakalniai

Liepupės piliakalnis 66 km
Kanierų piliakalnis 25 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Buldurų piliakalnis 22 km
Duobelės piliakalnis 50 km Mežuotnės piliakalnis 58 km Daugmalės piliakalnis 36 km

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]