Liežuvėlis (anatomija)
Liežuvėlis, arba melekėlis (lot. uvula) – nedidelė mikštojo gomurio užpakalinio krašto kūginė atauga, sudaryta iš jungiamojo audinio. Žmogaus ir kai kurių kitų primatų liežuvėlis yra virš liežuvio šaknies. Liežuvėlis turi savo skaidulas, jis padengtas gleivine.[1]
Funkcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Liežuvėlis labai svarbus tariant garsus, ypač uvuliarinius (liežuvėlinius) priebalsius, artikuliuojamus liežuvėliui plakantis į užpakalinę nosiaryklės sienelę. Kalbos ypatybė, kai normatyvinis alveolinis garsas [r] keičiamas uvuliariniais [ʁ], [ɣ] arba net glotaliniu sprogstamuoju [ʔ], vadinamas rotacizmu, arba greblavimu.
Patologijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Liežuvėlio uždegimas vadinamas uvulitu (lot. uvulitis).[2] Kai kurie žmonės turi liežuvėlio vystymosi anomalijų, pzvyzdžiui, liežuvėlio susidvejinimą, išsišakojimą (lot. bifid uvula). Turintiems papilomos virusą žmonėms ant liežuvėlio gali atsirasti kūginių ataugėlių, susijusių su jo tiesiogine infekcija per mažytes žaizdeles (pavyzdžiui, atsiradusias po anginos arba peršalimo).[3]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Liežuvėlis (biologija) – straipsnis iš Didžiosios tarybinės enciklopedijos
- ↑ Ten Cate’s Oral Histology, Nanci, Elsevier, 2007, p. 321
- ↑ „eMedicine Definition“. Suarchyvuotas originalas 2008-02-16. Nuoroda tikrinta 2019-01-13.