Max Gulbins

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Maksas Gulbinas (vok. Max Gulbins, 1862 m. liepos 18 d. Kumečiuose (po Antrojo pasaulinio karo išnykęs kaimas), Geldapės apskritis, Rytprūsiai1932 m. vasario 19 d. Breslau, Vokietija) – iš lietuvninkų kilęs Vokietijos vargonininkas, chorvedys ir kompozitorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė evangelikų mokytojo ir vargonininko šeimoje, pakrikštytas Geldapės Senojoje evangelikų bažnyčioje. Vėliau tėvas gavo darbą Beržkalnyje (Įsruties apskritis) ir Gulbinai persikraustė tenai. Pirminį muzikinį išsilavinimą Maksas greičiausiai įgijo šeimoje, 1882–1888 m. Prūsijos meno akademijoje Berlyne jis studijavo muzikos kompoziciją ir vargonavimą.

Sugrįžus į gimtąjį kraštą, aštuoneriems metams buvo skiriamas Stalupėnų muzikos direktoriumi, po to ketverius metus tose pačiose pareigose dirbo Įsrutyje. Nuo 1900 m. dirbo Elbingo Šv. Trijų Karalių evangeliškoje bažnyčioje, subūrė skaitlingą ir pajėgų parapijos chorą. 1905 m. jam buvo suteiktas karališkojo muzikos direktoriaus vardas. 1907 m. persikėlė į Breslau (dab. Vroclavas), kur Šv. Elžbietos bažnyčioje gavo chorvedžio ir vyresniojo vargonininko vietą. Šiose pareigose darbavosi iki pat mirties, 1918 m. jam buvo suteiktas profesoriaus titulas.[1]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūriniai chorui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Da alles stille war
  • Daran ist erschienen die Liebe Gottes
  • Das Licht scheinet heute
  • Freuet euch in dem Herrn
  • Heilige Nacht (SATB)
  • Herr, lehre mich tun
  • Herr, wie lange willst du mein so gar vergessen
  • Jauchzet dem Herrn alle Völker
  • Kommst du, Licht der Heiden
  • Meine Seele ist stille zu Gott
  • Nach dir, o Herr, verlanget mich
  • O Jesu, schöne Weihnachtssonne
  • Siehe, ich verkünd'ge euch
  • Und das Wort ward Fleisch
  • Volk Zions, siehe
  • Vom Himmel hoch

Vokalinė instrumentinė muzika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Das Vater Unser, für Sopran Solo und Orgel

Kūriniai vargonams[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sonate Nr. 1 c-Moll op. 4
  • 36 kurze Choralvorspiele zum kirchlichen Gebrauch op. 16
  • Zwei Stücke für Orgel op. 17
    • Brautzug (Marcia pomposa)
    • Trauerzug (Marcia funebre)
  • Sonate Nr. 2 f-Moll op. 18
  • Sonate Nr. 3 B-Dur op. 19
  • Sonate Nr. 4 C-Dur op. 28 "Paulus – Ein Charakterbild"
  • "Das Vater unser" – 7 Gedichte für Solostimme und Orgel (Harmonium) op. 29
  • Vier Charakterstücke op. 31
    • Fantasie über "Wenn meine Sünd mich kränken"
    • Trio
    • Canzone
    • Doppelfuge
  • Choralbearbeitungen op. 41
  • 15 Charakterstücke op. 55
  • 10 Charakterstücke "Für die Passionszeit" op. 58
    • 1. Christe du Lamm Gottes
    • 2. Die Seele Christi heil'ge mich
    • 3. Seele, geh nach Golgatha
    • 4. Jesu, deine Passion
    • 5. Der am Kreuz ist meine Liebe
  • Orgelsuite op. 71
  • 10 Präludien "Biblische Bilder" op. 73
    1. Weihnachten I
    2. Weihnachten II (Math. 2, 1-12)
    3. Passion I (Joh. 19, 1-30)
    4. Passion II (Joh. 19, 38-40)
    5. Ostern (Mk. 16, 1-8)
    6. Pfingsten (Apg. 2, 37-37)
    7. Dankfest I (Ps. 104)
    8. Bußtag (Psalm 51)
    9. Totenfest (Off. 7, 14-47)
    10. Dankfest II (Ps. 103)
  • 9 größere Festpräludien op. 87
  • Sonate Nr. 5 Es-Dur op. 98 "Kriegssonate" (mit 2 Trompeten, 2 Posaunen, 1 stg. Knabenchor ad. lib. im Schlusssatz)
  • Fest-Fantasie "Ein feste Burg" op. 101
  • Vier Weihnachts-Festfantasien op. 104
    • Vom Himmel hoch
    • Stille Nacht
    • O du fröhliche
    • Tochter Zion, freue dich
  • Drei Fest-Fantasien op. 105
  • Vier Orgelfantasien für die Passions- und Osterzeit op. 108
  • Drei Festfantasien für Himmelfahrt und Pfingsten op. 110

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vita und Werkverzeichnis // Klaus Beckmann. Repertorium Orgelmusik – Mainz: Schott, 1999; S. 228–229

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]