Marius Jonaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Marius Jonaitis
Gimė: 1984 m. vasario 24 d. (35 metai)
Lietuva Kaunas
Sutuoktinis(-ė): Raimonda
Vaikai:

Ąžuolas

Veikla: politinis bei visuomenės veikėjas
Pareigos: K. Baršausko g. seniūnaitijos seniūnaitis, asociacijos Nacionalinis interesas pirmininkas
Partija: Tautininkų sąjunga (2011-2015)
Nepartinis (2015-dabar)
Alma mater: Kauno technologijos universitetas

Marius Jonaitis (g. 1984 m. vasario 24 d. Kaune) – politinis bei visuomenės veikėjas, K. Baršausko g. seniūnaitijos seniūnaitis, asociacijos „Nacionalinis interesas“ pirmininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į politinę veiklą įsitraukė atsikuriant Tautininkų sąjungai 2011 metų spalį. Dalyvavo partijos steigime 2011 metų gruodžio 17 dieną (Vilniuje).

2012 metų balandžio 15 dieną su bendražygiais įkūrė Tautininkų sąjungos Kauno pramonės skyrių ir tapo jo pirmininku. [1]

2012 metų liepos 4 dieną įvykusios pirmosios Tautininkų sąjungos Kauno miesto skyrių sueigos metu išrinktas vicepirmininku.

2013 metų rugsėjo 28 dienos rinkiminės sueigos metu išrinktas Tautininkų sąjungos Kauno miesto skyrių sueigos pirmininku.

2013 metų gale išrinktas Tautininkų sąjungos tarybos nariu.[2]

2014 metų kovo 7 dieną išrinktas Kauno miesto K. Baršausko g. seniūnaitijos seniūnaičiu. [3]

2014 metų balandžio 2 dieną išrinktas į Kauno miesto Gričiupio bendruomenės tarybą. [4]

2015 metų kovo 1 dieną kandidatavo į Kauno miesto savivaldybės tarybą, dalyvaudamas Visuomeninio rinkimų komiteto „Gintauto Labanausko komanda „Dirbam Kaunui““ sąraše. [5] Surinkęs 346 balsus į miesto tarybą nepateko. [6]

2015 metų kovo 6 dieną, motyvuodamas ideologiniais nesutarimais su partijos valdžia, pasitraukė iš Tautininkų sąjungos.

2015 metų balandį perrinktas į Gričiupio bendruomenės tarybą.[7] Tapo tarybos sekretoriumi.

2015 metų rugpjūtį buvo vienas iš įkūrėjų neformalaus judėjimo prieš nelegalią imigraciją – „Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją“.[8] Judėjimas surinko apie 30 000 parašų, kuriuose buvo reikalaujama atmesti kvotų sistemą nelegaliems imigrantams. [9] [10] [11] [12]

2015 metų gruodžio 4 dieną tapo vienu iš asociacijos „Nacionalinis interesas“ steigėjų. Tą pačią dieną buvo išrinktas judėjimo pirmininku.[13] [14]

2016 vasario 9 ir balandžio 9 dienomis buvo koordinatorius Kauno mieste parašų rinkimui dėl naujo imigracinio įstatymo atšaukimo. Į VRK buvo nunešta 35 136 popieriniai parašai ir 446 gauti elektroniniame formate.[15]

2016 metų Seimo rinkimuose dalyvauja su Rolando Paulausko vadovaujama Lietuvos liaudies partija.

Šaulių sąjungos narys, blaivybės šalininkas. Aktyviai dalyvavo referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams parašų rinkime. Inicijavo garsiąją himno bylą prieš jį iškraipiusias feministes. [16]

Kelių dešimčių straipsnių autorius. Portalų kulgrinda.lt ir interesas.lt apžvalgininkas.

Vedęs; žmona Raimonda – lietuvių filologijos bakalaurantė, tinklaraštininkė. 2015 metų rugpjūčio 20 dieną susilaukė pirmojo vaiko – sūnaus, vardu Ąžuolas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Tautininkų sąjungos skyriai
  2. Tautininkų sąjungos vairą perima naujoji karta
  3. Gričiupio seniūnijos seniūnaičių rinkimų rezultatai
  4. Išrinkti seniūnaičiai į Gričiupio bendruomenės tarybą
  5. Visuomeninis rinkimų komitetas „Gintauto Labanausko komanda „Dirbam Kaunui““
  6. 2015 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų balsavimo rezultatai
  7. Gričiupio seniūnijos bendruomenės taryba
  8. Lietuvoje susikūrė „Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją“
  9. Lietuviai piketuos prieš priverstinę imigraciją
  10. Akcija prieš priverstinę imigraciją
  11. Rekordinio dydžio peticija prieš priverstinę imigraciją bus pateikta Vyriausybei
  12. Raginama keisti įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“
  13. Asociacijos „Nacionalinis interesas“ rekvizitai
  14. Įvyko asociacijos „Nacionalinis interesas“ prisistatymas visuomenei
  15. Ankstesnės piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos
  16. Lietuvos himną „perdirbusioms“ feministėms gresia „Pussy Riot“ likimas