Pereiti prie turinio

Marijampolės laisvoji ekonominė zona

Koordinatės: 54°34′47.473″ š. pl. 23°24′1.113″ r. ilg. / 54.57985361°š. pl. 23.40030917°r. ilg. / 54.57985361; 23.40030917
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°34′47.473″ š. pl. 23°24′1.113″ r. ilg. / 54.57985361°š. pl. 23.40030917°r. ilg. / 54.57985361; 23.40030917

Marijampolės laisvoji ekonominė zona (Baltic FEZ)
FormaMarijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, UAB
Pramonėlogistika, sandėliavimas, pramonės gamyba
Svarbiausi darbuotojaiSimonas Petrulis
Tinklalapiswww.balticfez.lt

Marijampolės laisvoji ekonominė zona – laisvosios ekonominės zonos statusą turinti 77,73 ha pramoninės plėtros teritorija, kur klientams yra nustatytos mokesčių, muitų, kvotų lengvatos ir specialiosios veiklos taisyklės, siekiant investuotojams sudaryti palankesnes veiklos sąlygas. Marijampolės laisvoji ekonominė zona įsteigta 2011 m. gruodžio 23 dieną Marijampolės apskrityje šalia magistralinio kelio  A5  KaunasMarijampolėSuvalkai .

Zona įsteigta 49 metams[1], specializuojasi keturiose kryptyse „4М: Mokslas-Mediena-Metalas-Maistas“[2] ir savo rinkodarą yra nukreipusi skandinaviškai auditorijai[3].

Infrastruktūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zonoje suprojektuota 15 pramoninės paskirties gamybinių sklypų, kurių dalis skirti vidutinės taršos įmonėms. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis kiekviename sklype įrengta infrastruktūra: elektra, vandentiekis, nuotekų ir lietaus kanalizacija, nutiesti C ir D kategorijos privažiavimo keliai, įrengtas apšvietimas, pagal poreikį atvestas dujotiekis[4]. Ateityje prie ekonominės zonos bus atvesta europinės vėžės Rail Baltica atšaka[5].

2018 m. zonoje įsikūrė įmonė Dovista[6], per 10 metų planuojanti investuoti virš 100 mln. eurų[7]. 2018 metų gegužę buvo likę neišnuomota dar 20 ha[8]. Toliau LEZ teritorijas planuojama plėsti pagal regioninės plėtros darnaus vystymo strategiją ir tarptautinių investuotojų lūkesčius[9].