Maratono mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Tango-nosources.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Maratono mūšis
Priklauso: Persų-graikų karas (492-490 m. pr. m. e.)
Ac.marathon.jpg
Mūšio vieta
Data 490 m. pr. m. e. rugsėjo 12 d.
Vieta Maratonas, Graikija
Rezultatas atėniečių pergalė
Konflikto šalys
Atėnai, Platėja Standard of Cyrus the Great.svg Achemenidų imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Miltiadas
Kalimachas
Aristidas
Ksiantipas
Temistoklis
Stesilaosas †
Arimnestas
Kynegiras †
Datis
Artafernas
Hipijus
Pajėgos
9 - 10 tūkst. atėniečių ir 1 tūkst. Platėjos karių 25 tūkst. pėstininkų
1 tūkst. kavalerijos
100 tūkst. ginkluotų irklininkų ir jūreivių (mūšyje nedalyvavo, laivų apsauga)
~600 triremų
~50 žirgų transportinių laivų
~200 pagalbinių laivų
Nuostoliai
192 (Herodoto teigimu) 6 400 žuvusių

7 sunaikinti laivai (Herodoto teigimu)
4 - 5 tūkst. (Šiuolaikiniai vertinimai)

Maratono mūšio schema.

Maratono mūšis (sen. gr. Μάχη τοῡ Μαραθῶνος, 490 m. pr. m. e.) – Antikos mūšis, kuriame atėniečiai, vadovaujami Miltiado, laimėjo prieš Darijaus I persų kariuomenę ir sutrukdė Persijos imperijai užkariauti Graikiją ir taip apsaugoti silpniausią vakarinę sieną. Beveik viskas apie mūšį žinoma iš Herodoto raštų.[1]

Iš pradžių 492 m. pr. m. e. Darijus pasiuntė Mardonijų sausuma į Europą sustiprinti įtaką Makedonijoje ir Trakijoje, kuri nusilpo dėl Jonijos maišto. Nors misija buvo sėkminga, daug karių žuvo šturmuojant [[Atonas (Graikija)|Atono] kalną ir likusieji persai atsitraukė į Aziją, pakeliui netekdami žmonių. 490 m. pr. m. e. Datis ir Artafernas buvo pasiųsti į jūrų žygį pavergti Kikladų salas centrinėje Egėjos jūros dalyje ir nubausti Eretriją ir Atėnus už paramą jonėnų maištui. Eretrija buvo apgulta ir užimta, o po to laivynas išsilaipino Maratono įlankoje. Čia persus sumušė žymiai mažesnės atėniečių ir platėjiečių hoplitų pajėgos.[2]

Ilgas pasiuntinio bėgimas į Atėnus pranešti apie pergalę (istorinių šaltinių nepatvirtintas ir laikomas legenda) įkvėpė maratono bėgimui, kuris pirmąkart įvyko 1896 m. Olimpinėse žaidynėse.

Istoriniai šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maratono mūšį Herodotas aprašė „Istorijos“ VI knygoje, 102–117 paragrafuose. Tačiau istorikas gimė praėjus keleriems metams po mūšio ir manoma, kad jis mūšį aprašė po Kalijo taikos (449/448 m. pr. m. e.). Kiti išlikę istoriniai šaltiniai yra vėlesni. Pausanijas suteikė svarbios informacijos apie paskutinę mūšio fazę, o X a. Bizantijos Suda žodynas išsaugojo žinias iš dabar prarastų šaltinių, tokių kaip išlikę svarbūs Eforo fragmentai.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Herodotas. Istorija, Mintils, Vilnius, 1989.
  2. Dougherty, Martin, J., 100 Battles: Decisive Battles that Shaped the World, Parragon, p. 12


Commons-logo.svg