Maratono mūšis

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Maratono mūšis
Priklauso: Persų-graikų karas (492-490 m. pr. m. e.)
Mūšio vieta
Data 490 m. pr. m. e. rugsėjo 12 d. Vieta Maratonas, Graikija Rezultatas atėniečių pergalė
Konflikto šalys
Atėnai, Platėja	Achemenidų imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Miltiadas Kalimachas † Aristidas Ksiantipas Temistoklis Stesilaosas † Arimnestas Kynegiras †	Datis Artafernas Hipijus
Pajėgos
9 - 10 tūkst. atėniečių ir 1 tūkst. Platėjos karių	25 tūkst. pėstininkų 1 tūkst. kavalerijos 100 tūkst. ginkluotų irklininkų ir jūreivių (mūšyje nedalyvavo, laivų apsauga) ~600 triremų ~50 žirgų transportinių laivų ~200 pagalbinių laivų
Nuostoliai
192 (Herodoto teigimu)	6 400 žuvusių 7 sunaikinti laivai (Herodoto teigimu) 4 - 5 tūkst. (Šiuolaikiniai vertinimai)

Maratono mūšio schema.

Maratono mūšis (sen. gr. Μάχη τοῡ Μαραθῶνος, 490 m. pr. m. e.) – Antikos mūšis, kuriame atėniečiai, vadovaujami Miltiado, laimėjo prieš Darijaus I persų kariuomenę ir sutrukdė Persijos imperijai užkariauti Graikiją ir taip apsaugoti silpniausią vakarinę sieną. Beveik viskas apie mūšį žinoma iš Herodoto raštų.

Iš pradžių 492 m. pr. m. e. Darijus pasiuntė Mardonijų sausuma į Europą sustiprinti įtaką Makedonijoje ir Trakijoje, kuri nusilpo dėl Jonijos maišto. Nors misija buvo sėkminga, daug karių žuvo šturmuojant Atono kalną ir likusieji persai atsitraukė į Aziją, pakeliui netekdami žmonių. 490 m. pr. m. e. Datis ir Artafernas buvo pasiųsti į jūrų žygį pavergti Kikladų salas centrinėje Egėjo jūros dalyje ir nubausti Eretriją ir Atėnus už paramą jonėnų maištui. Eretrija buvo apgulta ir užimta, o po to laivynas išsilaipino Maratono įlankoje. Čia persus sumušė žymiai mažesnės atėniečių ir platėjiečių hoplitų pajėgos.

Ilgas pasiuntinio bėgimas į Atėnus pranešti apie pergalę (istorinių šaltinių nepatvirtintas ir laikomas legenda) įkvėpė maratono bėgimui, kuris pirmąkart įvyko 1896 m. Olimpinėse žaidynėse.

Istoriniai šaltiniai

Maratono mūšį Herodotas aprašė „Istorijos“ VI knygoje, 102–117 paragrafuose. Tačiau istorikas gimė praėjus keleriems metams po mūšio ir manoma, kad jis mūšį aprašė po Kalijo taikos (449/448 m. pr. m. e.). Kiti išlikę istoriniai šaltiniai yra vėlesni. Pausanijas suteikė svarbios informacijos apie paskutinę mūšio fazę, o X a. Bizantijos Suda žodynas išsaugojo žinias iš dabar prarastų šaltinių, tokių kaip išlikę svarbūs Eforo fragmentai.