Hoplitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Hoplitas (gr. hoplitas < hoplon 'ginklas') - sen. graikų sunkusis pėstininkas.

Ginkluotė: 2-3 metrų ietis (Dory), 60 centimetrų ilgio dviašmenis kardas (Xiphos) arba 65 centimetrų vienašmenis kardas su lenktu priekiu (Kopis).

Šarvai: 91 cm skersmens skydas (Aspis), bronzinis šalmas, odos arba bronzos šarvai.

Ginkluodavosi savo lėšomis. Dažniausiai hoplitais tapdavo laisvi gyventojai. Pagrindinė kautynių rikiuotė - falanga. Manoma, kad hoplitai atsirado VIII-VII a. pr. m. e. Arge valdant tironui Feidonui. Arge rasti ~725 pr. m. e. nukalti šarvai ir šalmas. Hoplitai vėliau paplito visoje Graikijoje. IV a. Atėnų strategui Ifikratui įvykdžius karinę reformą hoplitų reikšmė sumažėjo.

Šiuolaikinė rekonstrukcija


Commons-logo.svg

Vikiteka