Mantegacio barštis

Heracleum mantegazzianum

Mantegacio barštis
(Heracleum mantegazzianum)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Šeima:	Salieriniai ( Apiaceae)
Gentis:	Barštis ( Heracleum)
Rūšis:	Mantegacio barštis ( Heracleum mantegazzianum)

Paplitimas Europoje

Mantegacio barštis (Heracleum mantegazzianum) – salierinių (Apiaceae) šeimos žolinių augalų rūšis. Kilusi iš šiaurės vakarų Kaukazo ir Užkaukazės, dabar paplitusi daug kur Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikose, Tasmanijoje.

Tai labai stambus, vešlus augalas, užaugantis iki 5,5 m aukščio^[1]^[2] (paprastai 2–4 m, didžiausias iš visų salierinių). Stiebas tvirtas, 5–10 cm skersmens, purpurinis arba su purpurinėmis gyslomis. Lapai iki 3 m skersmens, suskaidyti į 3-5 dalis. Žiedynas – sudėtinis skėtis, sudarytas iš 30–150 lankų. Žiedai balti, ant vieno augalo jų gali būti iki 80 tūkst. Kraštinių skėčio žiedų vainiklapiai labai skirtingų dydžių, dvišalės simetrijos. Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais. Mantegacio barštis panašus į Sosnovskio barštį, tik didesnis ir siauresniais lapais.^[3]

Mantegacio barštis – agresyvus invazinis augalas, piktžolė. XIX a. atvežtas į Didžiąją Britaniją kaip dekoratyvinis augalas, vėliau pradėtas auginti kitose Europos šalyse, JAV. Sparčiai plinta upių pakrantėse, šiukšlynuose, pakelėse. Nereiklus dirvai, augimo sąlygoms. Augalo sultys nuodingos, turi furanokumarinų, sukeliančių sunkius odos nudegimus.^[3]

Mantegacio barštis Lietuvoje 2020–2022 m. aptiktas dvejose vietose Joniškio ir Akmenės rajonuose. Kaip ir Sosnovskio barščiai gali sudaryti didelius sąžalynus, kur nustelbia visus kitus augalus. Sėklas platina vėjas, vanduo, žmonės, jos gali išlikti gyvybingos 5–7 metus.^[3]

Rūšis pavadinta italų neurologo, antropologo Paolo Mantegacos (1831–1910 m.) garbei.^[4]

Žiedynai
Lapai
Augavietė (Škotija)
Rudenį nudžiūvę barščiai

Šaltiniai

↑ MacDonald, Francine; Anderson, Hayley (2012 m. gegužės mėn.). „Giant Hogweed (Heracleum mantegazzianum): Best Management Practices in Ontario“ (PDF). Ontario Invasive Plant Council, Peterborough, ON. Nuoroda tikrinta 2018-09-01.
↑ Stace, C.A. (2010). New Flora of the British Isles (third leid.). Cambridge: Cambridge University Press. pp. 450, 825. ISBN 978-0-521-70772-5.
1 2 3 Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje, red. Zigmantas Gudžinskas, Valerijus Rašomavičius. Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2023.
↑ Gledhill, David (2008). The Names of Plants (PDF) (4th leid.). Cambridge University Press. p. 250. ISBN 978-0-521-86645-3. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2020-01-07. Nuoroda tikrinta 2018-10-18.

[ON-best-practices-1] MacDonald, Francine; Anderson, Hayley (2012 m. gegužės mėn.). „Giant Hogweed (Heracleum mantegazzianum): Best Management Practices in Ontario“ (PDF). Ontario Invasive Plant Council, Peterborough, ON. Nuoroda tikrinta 2018-09-01.

[Stace-2] Stace, C.A. (2010). New Flora of the British Isles (third leid.). Cambridge: Cambridge University Press. pp. 450, 825. ISBN 978-0-521-70772-5.

[inva-3] 1 2 3 Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje, red. Zigmantas Gudžinskas, Valerijus Rašomavičius. Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2023.

[Gledhill_2008-4] Gledhill, David (2008). The Names of Plants (PDF) (4th leid.). Cambridge University Press. p. 250. ISBN 978-0-521-86645-3. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2020-01-07. Nuoroda tikrinta 2018-10-18.

[1]

[2]

[3]

[4]