Barštis
| Heracleum | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Lankinis barštis (Heracleum sphondylium) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Barštis (Heracleum) – salierinių (Apiaceae) šeimos augalų gentis.
Priklauso dvimetės arba daugiametės žolės. Užauga iki 150 cm (dalis rūšių iki 5–6 m), stiebas tuščiaviduris, briaunotas, plaukuotas. Lapai plunksniški, apaugę šiurkščiais plaukeliais, jauni tinka maistui. Skėčių stipinai plaukuoti, vainiklapiai geltonai žalsvi. Turi eterinių aliejų, menkos pašarinės vertės žolės. Žydi nuo birželio pabaigos iki rugsėjo.[1]
Rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gentyje yra apie 60 rūšių. Lietuvoje auga šios rūšys:
- sibirinis barštis (Heracleum sibiricum)
- siauralapis barštis (Heracleum flavescens)
- Sosnovskio barštis (Heracleum sosnovskyi, invazinis)
- Mantegacio barštis (Heracleum mantegazzianum, invazinis)
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žodis barš̃tis (arba bark̃štis) kaip šios genties pavadinimas greičiausiai yra naujadaras, padarytas atsižvelgiant į slaviškus šios augalo pavadinimus lenk. barszcz, bltr. баршчэўнік, rus. борщевик. Pats žodis barš̃tis – skolinys iš bltr. боршч (‘barščiai, batviniai’), kuris giminiškas rus., ukr. борщ (‘barščiai, batviniai; barštis’), slovėn. bršč (‘barštis; vaistažolė’), ček. bršt', sorb. baršć. Kita vertus, teigiama, kad slavuose barščiu pradžioje vadintas šis augalas, iš kurio virtos sriubos, o vietoje jo pradėjus naudoti burokus, pavadinimas išliko. Toliau šis žodis vedamas iš ide. *bhr̥sti- (‘aštrus, dygliuotas’, plg. skr. भृष्टि = IAST: bhr̥ṣṭi- ‘smaigas, dyglys, aštruma’, air. barr ‘viršūnėlė, viršugalvis’, sen. isl. bursti ‘šluota iš kietų plaukų’, latv. burkšis, burksnis ‘garšva’) – taip augalas esą pavadintas dėl aštriabriaunių lapų.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vytautas Žemaitis. barštis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
- ↑ Šarūnas Šimkus. Augalų, gyvūnų ir grybų pavadinimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2025. // psl. 130.