Maniuliškių piliakalnis
| Maniuliškių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Maniuliškių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Zarasų rajonas | ||
| Seniūnija | Antazavės seniūnija | ||
| Aukštis | 14 m | ||
| Plotas | 50 x 29 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | 1 tūkstantmetis pr. m. e. - 2 tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1933 | ||
| Tirtas | 1949, 1972, 1975 m. | ||
| Registro Nr. | AR1503 / A1011KP / 24108, 24109, 5713 | ||
Maniuliškių piliakalnis – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 5713; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1503; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1011KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24109) Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, 0,5 km į šiaurės vakarus nuo Maniuliškių kaimo (Antazavės seniūnija), apie 0,7 km į pietryčius nuo Kumpuolio ežero ir apie 0,8 km į pietvakarius nuo kelių Aleksandravėlė–Suviekas ir Kumpuoliai – Antazavė sandūros.
Piliakalnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Maniuliškių piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje. Šlaitai statūs, iki 14 m aukščio. Aikštelė trapecinė, 50 x 29 m. Jos vakariniame krašte supiltas 2 m aukščio, 20 m pločio, 5 m aukščio pylimas. Aplink Maniuliškių piliakalnį yra papėdės gyvenvietė, ji užima 3 ha plotą.
Pasakojama, kad piliakalnį 1655 m. supylė švedų kariai.
Tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tirtas 1933 m. (vadovas Petras Tarasenka), rastas iki 1,2 m storio kultūrinis sluoksnis, geležinis smeigtukas, kaulinė yla, molinis verpstukas, svarelis, brūkšniuotosios, grublėtosios ir gludintosios keramikos dirbinių. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – II tūkstantmečio pradžia.[1] 1949 ir 1972 m. piliakalnį tyrinėjo Lietuvos istorijos instituto darbuotojai, 1975 m. – Mokslinės metodinės tarybos archeologai, kurių radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 32000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 1228000 m².
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Kalnočių piliakalnis – 9 km | Dirdų piliakalnis – 5 km | Lašių piliakalnis – 14 km |
| |||||||
| Mielėnų piliakalnis – 8 km |
|
Apšių piliakalnis – 22 km | |||||||||
| Ivoniškių piliakalnis – 3,5 km | Sviliškių piliakalnis – 3 km | Antaniškių piliakalnis – 10 km | |||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Gintautas Zabiela. Maniuliškių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 214 psl.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.212
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.63
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 412-413.