Mandžiūrinis riešutmedis
| Juglans mandshurica |
|---|
 Mandžiūrinis riešutmedis (Juglans mandshurica) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Juglans mandshurica Maxim, 1856 |
| Sinonimai |
|
Mandžiūrinis riešutmedis (Juglans mandshurica) – riešutmedinių (Juglandaceae) šeimos, riešutmedžių (Juglans) genties lapus metantis medis.
Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Laja plačiai rutuliška, retesnė kaip graikinio, medyne augančių viršūninė, su tiesiu, šiek tiek laibėjančiu liemeniu. Žievė juosvai pilka, iš pradžių lygi, vėliau žemutinėje liemens dalyje sueižėjusi. Ūgliai gelsvai žali, apvalūs, stori, jauni plaukuoti, vėliau beveik pliki, su gelsvomis, apie 6 mm ilgio lenticelėmis. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški, 40–100 (125) cm ilgio, kotuoti, sudaryti iš 9–19 pailgai elipsiškų, trumpa nusmailėjusia lapelių viršūne. Lapeliai 7–20 cm ilgio, 3–7 cm pločio, pjūkliškais kraštais, žalia, žvaigždiškais plaukeliais apaugusia apatine puse. Lapo kotelis su liaukiniais plaukeliais. Rudenį lapai gelsta ir krinta po šalnų atskirai koteliai ir lapeliai. Vienanamis. Kuokeliniai žiedai 10–30 cm ilgio, žirginiuose, piesteliniai po 3–15 kekėse. Žydi gegužės mėnesį. Vaisiai kiaušiniški, smailiomis viršūnėmis, žalsvi, plaukuoti, truputį lipnūs. Kevalas juosvai rudas, storas, su 6–8 bukomis išilginėmis briaunelėmis. Sėklos sudaro 18% kevalo svorio. Prinoksta rugsėjo mėnesį ir netrukus nukrenta. Dauginasi sėklomis ir ataugomis.
Mediena kieta, patvari, rausvos spalvos, gražios tekstūros.
Matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Auga sparčiai (iki 80–90 metų, vėliau augimas sustoja). Įprastai užauga 23–25 m aukščio. Kamieno skersmuo 0,65 – 1 m.
Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išgyvena iki 200 metų.
Augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Auga mišriuose spygliuočių bei lapuočių miškuose, arčiau upės slėnių ir ant neaukštų kalnų 500–2800 m virš jūros lygio. Lietuvoje augintinas dekoratyviniais tikslais, ypač kur neužpelkėję, geri dirvožemiai bei pakankamai erdvės, nes išvysto plačią lają. Mėgsta gerą priežiūrą. Jauni medeliai truputį nukenčia nuo šalnų, todėl juos patartina rudenį pridengti.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilęs iš Tolimųjų Rytų kur auga Chabarovsko, Primorės krašte, Korėjoje, šiaurės Kinijoje ir Mandžiūrijoje. Lietuvoje retokas.
Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mediena naudojama baldų gamyboje, apdailai, fanierai gaminti.
Kevalai naudojami meno dirbiniams gaminti. Žievė, lapai, vaisiai naudojami liaudies medicinoje. Žieduose gausu nektaro.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- A. Navasaitis, M. Navasaitis, „Lietuvos medžiai“, Vilnius „Mokslas“, 1979 m., (160 psl.)