Mandžiūrinis riešutmedis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Juglans mandshurica
Rendeux AR3bJPG.jpg
Mandžiūrinis riešutmedis (Juglans mandshurica)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Šeima: Riešutmediniai
(Wikispecies-logo.svg Juglandaceae)
Gentis: Riešutmedis
(Wikispecies-logo.svg Juglans)
Rūšis: Mandžiūrinis riešutmedis
(Wikispecies-logo.svg Juglans mandshurica)
Binomas
Juglans mandshurica
Maxim, 1856
Sinonimai
  • Juglans cathayensis Dode
  • Juglans cathayensis var. formosana
    (Hayata) AMLu & RHChang
  • Juglans collapsa Dode
  • Juglans Draconis Dode
  • Juglans formosana Hayata
  • Juglans stenocarpa Maxim.

Mandžiūrinis riešutmedis (lot. Juglans mandshurica) – riešutmedinių (Juglandaceae) šeimos, riešutmedžių (Juglans) genties lapus metantis medis.

Mandžiūrinio riešutmedžio moteriški žiedai
Mandžiūrinio riešutmedžio lapai ir neprinokę vaisiai

.

Morfologija[taisyti | redaguoti kodą]

Laja plačiai rutuliška, retesnė kaip graikinio, medyne augančių viršūninė, su tiesiu, šiek tiek laibėjančiu liemeniu. Žievė juosvai pilka, iš pradžių lygi, vėliau žemutinėje liemens dalyje sueižėjusi. Ūgliai gelsvai žali, apvalūs, stori, jauni plaukuoti, vėliau beveik pliki, su gelsvomis, apie 6 mm ilgio lenticelėmis. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški, 40–100 (125) cm ilgio, kotuoti, sudaryti iš 9–19 pailgai elipsiškų, trumpa nusmailėjusia lapelių viršūne. Lapeliai 7–20 cm ilgio, 3–7 cm pločio, pjūkliškais kraštais, žalia, žvaigždiškais plaukeliais apaugusia apatine puse. Lapo kotelis su liaukiniais plaukeliais. Rudenį lapai gelsta ir krinta po šalnų atskirai koteliai ir lapeliai. Vienanamis. Kuokeliniai žiedai 10–30 cm ilgio, žirginiuose, piesteliniai po 3–15 kekėse. Žydi gegužės mėnesį. Vaisiai kiaušiniški, smailiomis viršūnėmis, žalsvi, plaukuoti, truputį lipnūs. Kevalas juosvai rudas, storas, su 6–8 bukomis išilginėmis briaunelėmis. Sėklos sudaro 18% kevalo svorio. Prinoksta rugsėjo mėnesį ir netrukus nukrenta. Dauginasi sėklomis ir ataugomis.

Mediena kieta, patvari, rausvos spalvos, gražios tekstūros.

Matmenys[taisyti | redaguoti kodą]

Auga sparčiai (iki 80–90 metų, vėliau augimas sustoja). Įprastai užauga 23–25 m aukščio. Kamieno skersmuo 0,65 – 1 m.

Amžius[taisyti | redaguoti kodą]

Išgyvena iki 200 metų.

Augimvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Auga mišriuose spygliuočių bei lapuočių miškuose, arčiau upės slėnių ir ant neaukštų kalnų 500–2800 m virš jūros lygio. Lietuvoje augintinas dekoratyviniais tikslais, ypač kur neužpelkėję, geri dirvožemiai bei pakankamai erdvės, nes išvysto plačią lają. Mėgsta gerą priežiūrą. Jauni medeliai truputį nukenčia nuo šalnų, todėl juos patartina rudenį pridengti.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kilęs iš Tolimųjų Rytų kur auga Chabarovsko, Primorės krašte, Korėjoje, šiaurės Kinijoje[ ir Mandžiūrijoje. Lietuvoje retokas.

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Mediena naudojama baldų gamyboje, apdailai, fanierai gaminti.

Kevalai naudojami meno dirbiniams gaminti. Žievė, lapai, vaisiai naudojami liaudies medicinoje. Žieduose gausu nektaro.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  • A. Navasaitis, M. Navasaitis, „Lietuvos medžiai“, Vilnius „Mokslas“, 1979 m., (160 psl.)