Mamoničių spaustuvė
Mamoničių spaustuvė – spaustuvė, 1574–1624 m. su 1577–1582 m. pertrauka veikusi Vilniuje.
Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Buvo įsikūrusi pirklių Lukos (m. 1606 m. spalio 19 d.), Kuzmos (m. 1607 m.) ir jo sūnaus Leono Mamoničių namuose ir išlaikoma jų lėšomis. 1582–1601 m. spaustuvei vadovavo Luka ir Kuzma, nuo 1601 m. – Leonas Mamoničius. Spaustuvininkais 1574–1576 m. dirbo iš Maskvos atvykę Piotras Mstislavecas, 1582 m. – Vasilijus Haraburda, 1582–1583 m. – Grinius Ivanovičius. Jie nuliejo šriftus. 1580 m. pradėjo naudoti kursyvines ir lotynų raides. [1]
Pirmasis leidinys – Evangelijos (Četveroevangeli) išėjo 1575 m. 1586 m. spaustuvė gavo Stepono Batoro privilegiją bažnytine slavų, graikų, rusų kalbomis spausdinti religijos ir teisės knygas, platinti jas Abiejų Tautų Respublikoje be muito. Spausdino knygas Stačiatikių bažnyčiai ir mokyklai. Jos paplito Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, Rusijoje, pietinių slavų žemėse. Spausdino Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teisės leidinius – 1588 m., 1592 m., 1594 m., 1614 m., 1619 m. Lietuvos Statutą, 1586 m., 1616 m., 1619 m., 1623 m. Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo nuostatus, valdovų įsakus. Po 1596 m. Brastos bažnytinės unijos spausdino ir unitų literatūrą.
XVII a. pradžioje pirmąkart atskiromis knygomis pradėti leisti kalendoriai Stačiatikių bažnyčiai. XVII a. daugiausia spausdino knygų lenkų kalba. Iš viso Mamoničių spaustuvė išspausdino – 115 leidinių, iš jų 55 kirilika, 60 – lotynų rašmenimis. 1628 m. spaustuvės įrenginius perėmė unitų Bazilijonų spaustuvė.[2]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- T. Iljaszewicz. Drukarnia domu Mamonowiczow w Wilnie (1575–1622 m.) Wilno, 1938.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 311 psl.
- ↑ Ingė Lukšaitė. Mamoničių spaustuvė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 185 psl.