Mažasis Kėnigsbruchas

Mažasis Kėnigsbruchas vok. Klein Königsbruch
Mažojo Kėnigsbrucho dvaro rūmai 1920–30 m.

Mažasis Kėnigsbruchas 54°51′58″š. pl. 22°48′23″r. ilg. / 54.8662°š. pl. 22.8063°r. ilg. / 54.8662; 22.8063 (Mažasis Kėnigsbruchas)

Laiko juosta: (UTC+2)

Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Krasnoznamensko rajonas

Mažasis Kėnigsbruchas (vok. Klein Königsbruch) – buvęs dvaras Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje, 22 km į šiaurės rytus nuo Pilkalnio, 22 km į pietryčius nuo Lazdynų, 2 km nuo Šešupės ir Lietuvos sienos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurtas XVIII a. antroje pusėje, įsisavinus Didžiosios Plynės pelkės pakraščių nusausintas žemes.^[1] 1785 m. buvo bajoriškasis palivarkas su 3 ugniakurais,^[2] 1821 m. – bajoriškasis palivarkas su 17 gyventojų.^[3] 1846 m. Mažajame Kėnigsbruche buvo 1 gyvenamasis pastatas ir 55 gyventojai.^[4] Iki 1818 m. priklausė Įsruties apskrities Diržkiemio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai ir 1874 m. įsteigtam Doristalio (Stabartynės) valsčiui. Tikintieji priklausė Širvintos evangelikų liuteronų parapijai. 1928 m. sujungtas su Stabartynės dvaru, sudaryta nauja, Doristalio kaimo bendruomenė.^[5] Mažajame Kėnigsbruche buvo mokykla, paštas, pieninė. Netoli dvaro buvo kasamos durpės. 1932 m. dvaras turėjo 249 ha žemės, iš jų, 155 ha ariamos, 74 ha pievų ir ganyklų, 25 ha miško.^[6] Po Antrojo pasaulinio karo išnyko.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1910 m.

1905 m.

1910 m.^[7]

58

76

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Erwin Spehr, Aus der Geschichte des Kreises Schloßberg (Pillkallen), (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-08-26.
↑ Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p.73. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
↑ Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.2 (G – Ko), p.367. Kümmel, Halle, 1821 (vok.).
↑ Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.1 (A – K), p.397. Baensch, Magdeburgas, 1846 (vok.).
↑ Amtsbezirk Doristhal, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-09-04.
↑ Güter des Landkreises Pillkallen von 1932
↑ Landkreis Pillkallen,Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-09-26.

[1] Erwin Spehr, Aus der Geschichte des Kreises Schloßberg (Pillkallen), (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-08-26.

[2] Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p.73. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).

[3] Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.2 (G – Ko), p.367. Kümmel, Halle, 1821 (vok.).

[4] Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.1 (A – K), p.397. Baensch, Magdeburgas, 1846 (vok.).

[5] Amtsbezirk Doristhal, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-09-04.

[6] Güter des Landkreises Pillkallen von 1932

[7] Landkreis Pillkallen,Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-09-26.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]