Šarūnas Gustainis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Šarūnas Gustainis
Šarūnas Gustainis.jpeg
Gimė: 1975 m. gruodžio 15 d.
Kaunas
Gyven. vieta: Vilnius
Tautybė: lietuvis
Pilietybė: Lietuvos Respublikos
Vaikai:

Gustė, Greta

Sritis: politika, verslas, konsultacijos
Organizacijos: Lietuvos Respublikos Seimas, Taikomosios politikos institutas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis
Alma mater: Vilniaus universitetas

Šarūnas Gustainis (g. 1975 m. gruodžio 15 d. Kaune) – LR Seimo narys [1], verslo konsultantas, verslininkas[2] [3] [4], buvęs Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro patarėjas[5], vienas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kūrėjų ir lyderių[6].

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus universitete apgynė verslo administravimo ir vadybos bakalauro laipsnį, vėliau ISM Vadybos ir ekonomikos universitete baigė vadovų magistrantūros studijas.

Studijas universitete derino su visuomenine veikla: dirbo VU Kauno Humanitarinio fakulteto Studentų atstovybės Valdyboje, kūrė aktyvius Vilniaus universiteto studentų savivaldos veikėjus vienijančią Studentų atstovybės Alumni draugiją, buvo valdybos nariu.

1999 m. buvo vienas „Autos klubo“ steigėjų, su šiuo klubu kartu leido kultinę saugų eismą propaguojančią lenktynininko Sobieslawo Zasados knygą „Saugus greitis”.

2002 m. Vilniaus universitete (VU) įgijo verslo administravimo ir vadybos bakalauro diplomą.

2006 m. pasinėrė į politinę veiklą – dalyvavo steigiant Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį, rūpinosi liberaliosios minties populiarinimu šalyje, ėjo liberalų Lazdynų, vėliau – Žirmūnų skyriaus pirmininko pareigas.

2007 m. tapo Vilniaus rinkimų štabo vadovu. Tais pačiais metais tapo Liberalų sąjūdžio atsakinguoju sekretoriumi, o jau po metų buvo vienas rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą kampanijos vadovų.

2008 m. ėmėsi verslo konsultacijų. Pagrindinės konsultacijų sritys – strateginis valdymas, pardavimai, rinkodara, viešieji ryšiai, pokyčių valdymas. Drauge su bendramoksliais įkūrė Vilniaus Universiteto Studentų savivaldos Alumni draugiją, vienijančią aktyvius VU studentų savivaldos veikėjus.

2009 m. buvo paskirtas Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro patarėju transporto, infrastruktūros, atvykstamojo turizmo srityse. Tais pačiais metais Š. Gustainis išrinktas LRLS Valdybos nariu, pradėjo eiti Centrinio Liberalų sąjūdžio rinkimų štabo vadovo pareigas.

2010 m. įkūrė Taikomosios politikos institutą (TPI), kuris vykdo taikomuosius projektus, jungiančius politiką, verslą, mokslą ir studijas savo veiklos srityse, konsultuoja verslo ir nevyriausybinio sektoriaus organizacijas, atlieka tyrimus, teikia informacines, mokymo ir konsultavimo paslaugas. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete baigė vadovų magistrantūros studijas.

2012 m. dar kartą išrinktas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Valdybos nariu[7].

2013 m. Įkūrė strateginių konsultacijų bendrovę „Equitas Partners“, kuriai vadovauja iki šiol.

2014 m. lapkričio mėnesį išrinktas Nacionalinė moterų krepšinio lygos (NMKL) viceprezidentu. Kaip organizacijos viceprezidentas, Š. Gustainis atstovauja NMKL Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) Vykdomajame komitete.

Šarūnas Gustainis duoda Seimo nario priesaiką, kurią priima Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas, 2015 m. kovo 24 dieną.

2015–2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys. 2016–2017 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.

Taikomosios politikos institutas (TPI)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2010 metais, kartu su bendraminčiais, Š. Gustainis įkūrė nepriklausomą viešąją įstaigą – Taikomosios politikos institutą (TPI). Taikomosios politikos institutas – pelno nesiekianti, privati, laisvus žmones burianti viešoji įstaiga, užsiimanti įvairia visuomenine, kultūrine, švietimo ir kt. veikla.

Pagrindinės Taikomosios politikos instituto veiklos kryptys yra politikos analizė, taikomųjų projektų planavimas, rengimas ir vykdymas, verslo ir nevyriausybinio sektoriaus organizacijų konsultavimas, informacinių, mokymo ir konsultavimo paslaugų teikimas. TPI yra aktyvus jaunimo politikos srityje: Institutas kartu su partneriais vykdė keletą jaunimo demokratiškumo projektų – „We are In“ (angl. Mes dalyvaujame) ir „Trust“ (angl. Pasitikėk). Abu projektai buvo finansuojami ES programos „Veiklus jaunimas“ ir Instituto lėšomis[8] [9].

Be kitos veiklos TPI teikia rekomendacijas bei siūlymus įvairioms valstybės, savivaldos institucijoms svarbiais valstybei, visuomenei ir t. t. klausimais[10] [11].

2012 metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atsižvelgė į raštišką TPI kreipimąsi, kuriuo buvo siūloma pratęsti senųjų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies paramos formų galiojimą[12].

Taikomosios politikos institute Š. Gustainis yra parengęs plataus masto Lietuvos partinės sistemos analizę, kurią 2012 metų vasarą publikavo naujienų portalas Lrytas.lt. Įvadinėje straipsnių serijos publikacijoje Š. Gustainis rašė, kad „šios straipsnių serijos analizės centre yra politinės partijos – vienas svarbiausių politinės sistemos komponentų. Pati analizė, žinoma, būtų mažai ko verta, jei vertintume vien esamą situaciją, nepateikdami sprendimų ar galimų ateities scenarijų. Štai dėl ko šią seriją baigsiu labiausiai tikėtinu partinės Lietuvos sistemos scenarijumi, o iki jo pateiksiu ir nemažai kitų prasmingų įžvalgų.[13]

Šioje partinės sistemos analizėje analizuojamas teisinis politinių partijų kontekstas, visuomenės nepasitikėjimas politinėmis partijomis, pristatoma partijų skaičiaus kaita, vertinamos šio skaičiaus augimo priežastys, kritikuojama faktinis valstybinis partijų finansavimas, kuris buvo įvestas 2012 m. Seime[14].

Paskutiniojoje, aštuntojoje partinės sistemos analizės dalyje Š. Gustainis spėja, kad Lietuvoje liks tik 4 pagrindinės politinės partijos. Partinės sistemos perėjimas į brandos fazę, Š.Gustainio supratimu, yra pozityvus žingsnis: „nepriklausomai nuo to, kaip iš tiesų susidėlios 4 partijų modelis ir kas tilps į jo rėmus, o kas liks „už jo borto“, partinės sistemos konsolidacija, pačių politinių partijų vertybinis bei taktinis „išsigryninimas“ vienareikšmiškai būtų pozityvus demokratinis postūmis ir svarbiausia pasitikėjimo partijomis augimo sąlyga[15].“

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]