MELAS sindromas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
 Crystal Clear action spellcheck.png  Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

MELAS sindromas - mitochondrijų encefalopatija, viena iš mitochondrinių ligų, kuri taip pat apima MERRF sindromą ir Leberso paveldimą optinę neuropatiją. Pirmą kartą šiuo pavadinimu buvo apibūdintas 1984 m.[1] Šių ligų ypatybė yra ta, kad jas sukelia mitochondrijų genomo defektai, kurie yra paveldimi vien iš motinų.[2]

Simptomai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

MELAS sindromas yra būklė, kuri paveikia daugelį kūno sistemų, ypač smegenis, nervų sistemą (encephalo-) ir raumenis (myopathy). Dauguma atvejų, šio sutrikimo simptomai pasireiškia vaikystėje[3]. Vaikai, turintys MELAS sindromą, dažnai pasižymi normaliu ankstyvu psichomotoriniu išsivystymu, o pirmieji simptomai pasirodo tarp 2 -10 metų. Vyresniems vaikams simptomai pasireiškia kaip pasikartojantis, panašus į migreną galvos skausmas, anoreksija, vėmimo ir priepuolių atakos. Taip pat dažniausiai vaikai, turintys šį sindromą būna žemo ūgio[4].

MELAS sindromui būdingas pieno rūgšties padidėjimas kūne, vadinamas acidoze. Padidėjęs rūgštingumas kraujyje gali sukelti vėmimą, pilvo skausmus, nuovargį, raumenų silpnumą bei sunkumą kvėpuoti. Rečiau, žmonės su MELAS sindromu gali kentėti nuo nevalingų raumenų spazmų, sutrikusios raumenų koordinacijos, klausos susilpnėjimo arba jos praradimo, širdies ir inkstų problemų, diabeto, epilepsijos, ir hormonų disbalanso.

Genetika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Melas sindromas dažniausiai yra sukeltas genų mutacijų, vykstančių mitochondrijų DNR.[5]

Kitimai MT-TL1 gene sukelia daugiau kaip 80 procentų visų šio sindromo atvejų. Jie susilpnina mitochondrijos gebėjimą gaminti baltymus, suvartoti deguonį ir pagaminti energiją. Tyrėjai tęsia geno mutacijų sukeltų padarinių tyrimus skirtinguose audiniuose, ypač smegenyse.

Paveldėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ši būklė yra paveldima mitochondrijos struktūroje. Kadangi kiaušinėliai, bet ne spermatozoidai atiduoda mitochondriją besivystančiam embrionui, tik moterys perduoda šį sindromą savo vaikams. Mitochondrinis sutrikimas gali pasireikšti kiekvienoje kartoje bei gali paveikti tiek vyrus, tiek moteris. Dažniausiai žmonės paveldi mutavusį geną iš savo motinos[6], tačiau pasitaiko atvejų, kuomet sutrikimas kyla dėl naujos mutacijos genuose ir suserga žmonės, kurių šeimoje nėra sergančiųjų.

Gydymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu nėra jokio konkretaus gydymo. Liga progresuojanti ir mirtina.[7] [8] Pacientai yra gydomi pagal tai, kurios kūno dalys yra paveiktos. Yra naudojami fermentai, amino rūgštys, antioksidantai ir vitaminai.

Dažnumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tikslus MELAS sindromo dažnumas yra nežinomas. Kartu su kitomis mitochondrinėmis ligomis serga 1 iš 4000 žmonių. [11]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. https://doi.org/10.1002%2Fana.410160409
  2. Hirano M, Pavlakis SG (January 1994). "Mitochondrial myopathy, encephalopathy, lactic acidosis, and strokelike episodes (MELAS): current concepts". Journal of Child Neurology. 9 (1): 4–13. doi:10.1177/088307389400900102. PMID 8151079. S2CID 31329972.
  3. MELAS syndrome at NLM Genetics Home Reference
  4. Pia S, Lui F (2020). "Melas Syndrome". Statpearls. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing. PMID 30422554.
  5. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21724600/
  6. https://rarediseases.org/rare-diseases/melas-syndrome/
  7. Quinn NM, Stone G, Brett F, Caro-Dominguez P, Neylon O, Lynch B (September 2016). „MELAS (Mitochondrial Encephalomyopathy, Lactic Acidosis, Stroke) – a Diagnosis Not to be Missed“. Irish Medical Journal. 109 (8): 455. PMID 28124854.
  8. Muñoz-Guillén N, León-López R, Ferrer-Higueras MJ, Vargas-Vaserot FJ, Dueñas-Jurado JM (August 2009). „[Arreflexic coma and MELAS syndrome]“ [Arreflexic coma and MELAS syndrome]. Revista Clinica Espanola (in Spanish). 209 (7): 337–341.
  9. Rodriguez MC, MacDonald JR, Mahoney DJ, Parise G, Beal MF, Tarnopolsky MA (February 2007). „Beneficial effects of creatine, CoQ10, and lipoic acid in mitochondrial disorders“. Muscle & Nerve. 35 (2): 235–242. doi:10.1002/mus.20688. PMID 17080429. S2CID 28962906.
  10. Ogle RF, Christodoulou J, Fagan E, Blok RB, Kirby DM, Seller KL, et al. (January 1997). „Mitochondrial myopathy with tRNA(Leu(UUR)) mutation and complex I deficiency responsive to riboflavin“. The Journal of Pediatrics. 130 (1): 138–145. doi:10.1016/S0022-3476(97)70323-8. PMID 9003864.
  11. "MELAS". Genetics Home Reference. December 2013. Retrieved 11 April 2017.