Migrena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Migrena – epizodinis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių, virškinimo trakto ir autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimų. Ligos pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio ἡμικρανία (hemikrania), reiškiančio skausmą vienoje galvos pusėje.

Dažniausiai migreniniai skausmai jaučiami vienoje galvos pusėje, pasireiškia pulsavimo pojūčiu bei trunka nuo 2 iki 72 valandų. Kiti migrenos simptomai gali būti pykinimas, vėmimas bei jautrumas šviesai, garsui ar kvapui. Migrenos sukeliamą skausmą dažniausiai padidina fizinis aktyvumas. Maždaug trečdalis kenčiančiųjų nuo migrenos išgyvena pojūtį vadinamą aura. Aura – tai laikinas regėjimo, jutimo, kalbos ar judėjimo sutrikimas, kuris nurodo, jog tuojau prasidės migreninis galvos skausmas. Kartais auros pojūtį galima išgyventi ir nepatiriant aurą sekančio galvos skausmo.

Manoma, kad migreną lemia iš dalies aplinkos ir iš dalies genetiniai faktoriai. Maždaug du trečdaliai migrenos atvejų pasireiškia kartose. Svyruojantys hormonų lygiai kraujyje taip gali turėti įtakos migrenos atsiradimui. Antai iki lytinės brandos berniukai dažniau serga migrena negu mergaitės, tačiau po lytinės brandos migrena dažniau paveikia moteris negu vyrus. Rizika susirgti migrena padidėja nėštumo laikotarpiu. Migrenos priežastys nėra iki galo žinomos. Manoma, kad migrena galėtų būti neurologinė-kraujagyslių liga. Taip pat manoma, kad migrenos priežastys gali būti susijusios su padidėjusiu smegenų žievės jautrumu bei sutrikusia skausmo neuronų kontrole trišakio nervo branduolyje.

Migrena dažnai gydoma ibuprofenu ar paracetamoliu (galvos skausmui malšinti), vaistais nuo pykinimo bei vengti migreną provokuojančių situacijų. Tokios medžiagos kaip triptanai arba ergotaminas gali būti skiriamas tiems, kuriems nepadeda įprastiniai vaistai. Apytiksliai 15% visos populiacijos susiduria su migrena tam tikrame savo gyvenimo tarpsnyje.

Žmogaus smegenų struktūros paveikslėlis.
Žmogaus smegenų sudedamosios dalys ir funkcijos.

Simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

Migrena dažniausiai pasireiškia pasikartojančiu labai stipriu galvos skausmu bei kitais autonominiais simptomais. Apie 15–30% žmonių migreną patiria kartu su auros pojūčiu. Žmonės, kurie patiria migreną su auros pojūčiu, kartas nuo karto auros pojūčio neišgyvena. Migreninio galvos skausmo stiprumas, trukmė ir dažnumas neretai varijuoja. Migrena, trunkanti ilgiau negu 72 valandas yra įvardijamas kaip migreninė būklė. Yra keturios migrenos fazės, vis dėlto ne visos jos būtinai turi būti patiriamos.

Perspėjamoji (prodromo) fazė[taisyti | redaguoti kodą]

Perspėjamuosius simptomus dažniausiai patiria daugiau negu pusė migrena sergančiųjų. Perspėjamieji simptomai gali prasidėti dvi dienas – dvi valandas prieš prasidedant skausmui ar auros fazei. Perspėjamieji simptomai gali varijuoti nuo pakitusios nuotaikos, dirglumo, depresijos ar euforijos, nuovargio, tam tikrų maisto produktų troškimo iki raumenų sustingimo, vidurių užkietėjimo, viduriavimo ar jautrumo kvapams bei triukšmui.

Auros fazė[taisyti | redaguoti kodą]

Aura – tai trumpalaikis neurologinis reiškinys. Trunka mažiau negu valandą ir pasikartoja kas keletą minučių. Simptomai gali būti susiję su regos, jutimo ar judėjimo sutrikimu (daugelis žmonių patiria keletą).

Skausmo fazė[taisyti | redaguoti kodą]

Dažniausiai galvos skausmas pasireiškia vienoje galvos pusėje pusluojančiu pojūčiu ir varijuoja nuo vidutinio iki labai stipraus. Skausmas prasideda palaipsniui ir jį sustiprina fizinis aktyvumas. Skausmą dažniausiai lydi pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai, garsui ir kvapams, nuovargis bei susierzinimas.

Sveikimo fazė[taisyti | redaguoti kodą]

Migrenos simptomai gali tęstis keletą dienų net ir pasibaigus pagrindiniam simptomui – galvos skausmui. Ši fazė vadinama sveikimo (prodromo) faze. Daugelis ligonių po skausmo fazės dar keletą dienų jaučia perštėjimą galvos skausmo vietoje arba skundžiasi sutrikusiu mąstymu. Sveikimo fazėje pacientas gali jausti stiprų nuovargį arba išgyventi pagirių simptomus (silpną galvos skausmą, sutrikusią koordinaciją, virškinimo sistemos sutrikimus, nuotaikos pokyčius, bendrą silpnumą). Kai kurie pacientai po migreninio skausmo fazės jaučiasi pailsėję, kai tuo tarpu kiti pacientai teigia jaučiantys depresiją, nuovargį ir bendrą negalavimą.

Priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Migrenos priežastys iki galo nėra ištirtos. Tačiau manoma, jog migrena susijusi su genetiniais faktoriais bei aplinkos poveikiu. Maždaug du trečdaliai migrenos atvejų pasireiškia kartose, tačiau vieno geno pakitimas retai gali tapti migrenos priežastimi. Migreną gali lemti su sergančiojo aplinka susiję aspektai – fiziologiniai, su dieta ir aplinka susiję. Fiziologiniai veiksniai – tai stresas, alkis, nuovargis, hormonų pokyčiai. Moterims – menstruacijos, hormoninės kontracepcijos naudojimas, nėštumas ar menozpauzė. Su mityba susiję veiksniai – tai įvairūs maisto priedai, pavyzdžiui, (sūris, vynas, kava), mononatrio glutamatas(MSG) (vis dėlto šių dirgiklių įtaka migrenos atsiradimui nėra iki galo ištirta). Su aplinka susiję veiksniai taip pat nėra iki galo ištirti, tačiau gali apimti prastą oro kokybę ar apšvietimą.

Patofiziologija[taisyti | redaguoti kodą]

Manoma, kad migrana yra neurologinė-kraujagyslių liga. Teigiama, kad migrena prasideda smegenyse ir iš jų sklinda kraujagyslėmis. Vieni tyrėjai teigia, jog neurologiniai mechanizmai vaidina svarbesnį vaidmenį, kai tuo tarpu kiti tiki, jog kraujagyslių sutrikimai yra pagrindinė migrenos priežastis. Dideli mediatoriaus seratonino kiekiai, kaip manoma, taip pat gali turėti įtakos migrenos atsiradimui. Esama teorijų, jog migreninis skausmas atsiranda, kai tam tikro dirgiklio paveiktos smegenų ląstelės priverčia trišakį nervą išskirti tam tikras chemines medžiagas, kurios dirgina smegenų paviršiuje esančias kraujagysles ir skatina jų patinimą. Tokios kraujagyslės perduoda impulsus į smegenų kamieną (vietą, kurioje apdorojama informacija apie skausmo pojūtį).

Diagnozė[taisyti | redaguoti kodą]

Labai svarbus klinikinis ligonio tyrimas – auros metu galima stebėti atsirandančius neurologinius simptomus. Svarbu pildyti specialų migrenos dienyną, kuriame registruojamas priepuolių dažnis, trukmė, galvos skausmo intensyvumas, lydintys simptomai, negalios laipsnis, provokuojantys priepuolį veiksniai. Toks dienynas padeda gydytojui parinkti optimalų gydymą bei įvertinti skiriamų vaistų efektyvumą. Paprastai migrenos diagnozei nustatyti pakanka detalaus ligonio ištyrimo bei tikslios galvos skausmų anamnezės, tačiau migrenos tipo galvos skausmus gali simuliuoti kiti organiniai centrinės nervų sistemos susirgimai, todėl, atsiradus nuolat pasikartojantiems galvos skausmams, reikalingi papildomi tyrimai. Atliekami neurovizualiniai galvos smegenų tyrimai – galvos kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, tiriamas akių dugnas, registruojama elektroencefalografija. Sergančiam migrena pacientui, šių tyrimų metu jokių sutrikimų nenustatoma.

Migrenos medicininis gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Vaistus turi skirti gydytojas. Skiriamas migrenos priepuolio bei profilaktinis gydymas.

Svarbu vengti provokuojančių veiksnių, laikytis darbo ir poilsio režimo, laiku nuspėti priepuolį. Medikamentinio priepuolinio gydymo metu vadovaujamasi individualių „kopėčių“ principu, gydymą pradedant geriamaisiais skausmą malšinančiais vaistais (paracetamolis 1000 mg arba dolmen (dexketoprofenas), vėliau juos papildant vėmimą slopinančiais vaistais (metoklopramidas ar domperidonas), pereinant prie intraveninių vaistų formų bei rektalinių žvakučių, ir baigiant triptanais, naujausiais preparatais- pvz., ilgo veikimo – frovatriptanu (vakaruose žinomo kaip Frova, Lietuvoje Migard pavadinimu; skalsių alkaloidais bei vaistų kombinacijomis, jei ankstesnis gydymas buvo neefektyvus tris kartus iš eilės. Gydymą inicijuoti ir keisti turėtų specialistas (neurologas).

Indikacijos profilaktiniam gydymui yra dažnos skausmo atakos, kurių nestabdo aktyvus priepuolinis gydymas. Tai paprastai nusprendžia pats gydytojas. Efektyvus profilaktinis gydymas turėtų būti tęsiamas 4-6 mėnesius. kai kurie triptanai gali būti naudojami ir profilaktikai, prieš tai suderinus su neurologu (pvz, ilgo veikimo triptanu).

Migrenos priepuolio gydymas Profilaktinis gydymas
Pacientui rekomenduojama gulėti ramioje, silpnai apšviestoje patalpoje. Galvos skausmą provokuojančių veiksnių pašalinimas (streso, tam tikrų maisto produktų, ydingo gyvenimo būdo, žalingų įpročių).
Efektyviausi stipraus priepuolio gydymui vaistai yra triptanai. Psichoterapija. Fizinė terapija (masažas, tempimo pratimai). Akupunktūra.
Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai ir analgetikai (silpnam ir vidutiniam priepuoliui gydyti). Medikamentinis gydymas (propranololis, amitriptilinas, verapamilis, valproino rūgštis).
Pykinimą ir vėmimą slopinantys vaistai (metoklopramidas). Migreninė būklė (kuomet priepuolis užtrunka ilgiau negu 72 valandas) yra gydoma kortikosteroidais ar neuroleptikais.

Profilaktika[taisyti | redaguoti kodą]

Galima išvengti migrenos priepuolių ar bent sumažinti jų intensyvumą. Svarbu suplanuoti savo laiką, kad galima būtų išvengti karštligiško skubėjimo ir streso. Į iškylančias problemas bandyti žiūrėti giliau, bet paprasčiau, jei galima, spręsti jas neatidėliojant. Pakeisti savo gyvenseną, laikytis nakties režimo, gerai išsimiegoti, kuo daugiau būti gryname ore, kasdien prieš miegą pasivaikščioti ar pasportuoti. Kuo mažiau vartoti alkoholio ir nerūkyti. Laikytis harmoningos dietos, pasistengti nustatyti kurie maisto produktai sukelia migrenos priepuolius. Vandens procedūros, kaitaliojant šiltą ir šaltą vandenį, gali sumažinti negalavimus. Tam tinka dušas, apsitrynimai, vonios.

Epidemiologija[taisyti | redaguoti kodą]

Pasauliniu mastu migreną patiria maždaug 15% arba vienas milijardas populiacijos. Migrena dažnesnė tarp moterų negu tarp vyrų. Migrenos dažnis žemesnis Azijoje ir Afrikoje negu Vakarų šalyse. Lėtinė migrena paveikia apytiksliai nuo 1.4 to 2.2% populiacijos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Migrenos simptomus atitinkantis aprašymas aptinkamas Eberso papiruse (1500 m. pr. Kr), parašytame senovės Egipte. Maždaug 200 m. pr. Kr. Hipokrato medicinos mokyklos raštuose apibūdinta auros fazė bei ją sekantis galvos skausmas ir dalinis skausmo palengvėjimas išsivėmus.

Antrame amžiuje Arataeus iš Kapadokijos galvos skausmą suklasifikavo į tris tipus. Klaudijus Galenas (129–200 m.) panaudojo terminą “hamicrania”, reiškiantį skausmą vienoje galvos pusėje. Iš šio termino kilo migrenos pavadinimas. K. Galenas taip pat teigė, kad tas skausmas atsiranda galvos smegenų dangaluose bei kraujagyslėse. Pirmą kartą migreną į dabar žinomus tipus (migreną su aura bei migreną be auros) 1887 m. suskirstė prancūzas bibliotekininkas Hyacinthe Thomas.

Manoma, kad senovės civilizacijose, jau 7,000 m. pr. Kr., migrena buvo gydoma trepanacija (skylės kaukolės kauluose pragręžimu). XVII a. [William Harvey] taip pat migrenos gydymui siūlė taikyti trepanaciją. Vis dėlto pirmieji efektyvūs migrenos gydymo būdai atsirado 1868 m. Tuomet buvo pasiūlyta skalsių grybus naudoti kaip vaistus nuo migrenos. 1918 m. iš skalsių grybų buvo išskirtas ergotaminas. Metisergidas buvo susintetintas 1959 m., o sumatriptanas (pirmais triptaninis vaistas) buvo susintetintas 1988 m.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]