Mąstytojų draugija (1830)
Mąstytojų draugija (lenk. Towarzystwo Mnezerów) – slapta anticarinė Vilniaus universiteto studentų draugija, veikusi 1830 m., draugijos vadovas Juozapas Ignotas Kraševskis.[1] [2]
Draugijos įkūrimas ir tikslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mąstytojų (Mnezerių) draugija buvo įkurta 1830 m. lapkričio 28 d. Ją įkūrė universiteto studentų grupė. Pradinis draugijos tikslas buvo studentų savišvieta. Pagal kai kuriuos šaltinius įkurta Filomatai draugijos pavyzdžiu.[3]Apie Juozapą Ignotą Kraševskį ir „Mąstytojų draugiją".[10] Archyvuota kopija 2020-11-27 iš Wayback Machine projekto.</ref> Po savaitės draugija, gavusi informacijos apie kilusį sukilimą Lenkijos Karalystėje, įgavo politinį atspalvį.[1][2]
Draugijos veikla, jos išaiškinimas ir represijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilus 1830 m. lapkričio mėn. sukilimui Varšuvoje, „Mnezeriai“ ėmė rūpintis ginklais. Universiteto studentų tarpe buvo platinamas Vincento Veržbickio parašytas eilėraštis, nukreiptas prieš caro valdžią. Taip pat universitete sklido kalbos apie sudarytą Vilniaus švietimo apygardos kuratoriaus, slaptojo Rusijos caro patarėjo Nikolajaus Novosilcevo nužudymo planą.[4][5][6]
Apie universiteto studento Teodoro Abichto įsigytus pistoletus 1830 m. gruodžio mėn. sužinojo jo brolis Vilniaus universiteto medicinos profesorius Adolfas Abichtas, kuris apie tai papasakojo rektoriui Vaclovui Pelikanui. Taip pat nurodė, jog į tai įpainiotas ir Juozapas Ignotas Kraševskis. Tokiu būdu draugija tapo atskleista.[1][7]
Kitą dieną buvo suimti Teodoras Abichtas ir Juozapas Ignotas Kraševskis bei pradėtas tyrimas. Kraševskis buvo įkalintas vienuolyne prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios.[8][9] Šaltiniuose teigiama, jog J.I.Kraševskis tardomas tylėjo. Teodoras Abichtas tyrimo eigoje šiek tiek papasakojo, jog prieš keletą mėnesių iki jo suėmimo keli studentai paminėjo ir jų pavardes, susibūrė į draugiją pas Juozapą Ignotą Kraševskį.[1][4][7]
1830 m. gruodžio 12 d. įvyko Vilniaus universiteto tarybos posėdis, kuriame be rektoriaus Vaclovo Pelikano, paties Nikolajaus Novosilcevo, dalyvavo profesoriai Simonas Malevskis, Mikalojus Mianovskis, Aloyzas Kapelis. Buvo nuspręsta pasitelkti universiteto policiją ir vykdyti studentų ginklų paieškos planą. Apie padėtį informuotas generalgubernatorius Aleksandras Rimskis – Korsakovas.[1][4][7]
Taip pat sekė universiteto studentų areštai. Buvo suimti studentai Juozapas Kržečkovskis, Dominykas Zabiela, Izidorius Machvikas, Aleksandras Obrapalskis, Romualdas Zienkovičius, Vincentas (Viktoras) Veržbickis, Leonas Jurgis Jodkovskis, Mykolas Brzostovskis, Juozapas Kostovičius, Antygonas Čaplinskis ir Leonas (leonardas) Šumskis. Taip pat buvo sulaikytas studentas Sakovičius, kuris, remiantis Teodoro Abichto liudijimais, jam papasakojo apie studentų delegacijas iš Balstogės pas žinomą patriotą Mykolą Juozapą Romerį (1778-1853 m.). Darant kratą Ignoto Kraševskio bute, buvo surasta jo laiškų, susirašinėjus su profesoriumi Joachimu Leleveliu, iš kurių sužinota, jog Kraševskis aktyviai sekė Varšuvos įvykius.[1][4][5][7]
Speciali tyrimo komisija, kurioje dalyvavo universiteto rektorius Vaclovas Pelikanas, Vilniaus prokuroras Botvinas ir generolas Manderšternas (Karl von Manderštern), apkaltino „Mąstytojų draugiją” anticarine veikla. Rusijos carui buvo nusiųsti slapti ir skubūs pranešimai, kuriuose visas įvykis buvo aprašytas kaip maištas.[1][4][5][7]
Studentai Leonas Jodkovskis ir Leonas Šumskis buvo apkaltinti ketinimu nužudyti Nikolajų Novosilcevą, Vincentas Veržbickis – anticarinių eilėraščių platinimu. 1831 m. studentai Vincentas Veržbickis ir Leonas Jodkovskis, kurie buvo įkalinti nuo 1830 m. gruodžio 10 d., pabėgo iš kalėjimo 1831 m. gegužės pradžioje. Vėliau prie jų prisijungė Teodoras Abichtas ir jie patraukė į miškus, kur prisijungė prie 1831 m. sukilėlių būrių.[1][4][5][7]
Rusijos caras patvirtino paskirtą griežtą bausmę Juozapui Ignotui Kraševskiui, kuris turėjo būti įtrauktas į vieną iš Kaukazo pulkų. Studentus Antygoną Čaplinskį, Leoną Šumskį ir Leoną Jodkovskį buvo įsakyta pašalinti iš Vilniaus universiteto ir išsiųsti pas tėvus, prižiūrint vietos policijai. Teodorą Abichtą, Juozapą Kostovičių, Krzečkovskį, Machviką, Obrąpalskį, Sakovičių, Zabielą ir Zienkovičių įsakyta atiduoti universiteto vadovybei. Taip pat nuteisti studentai Mykolas Brzostovskis bei Vincentas Veržbickis. Už Leoną Šumskį laidavo Andrius Tovianskis.[1][4][5][7][10] Pagal kitus šaltinius už ne vieną studentą laidavo Andrius Tovianskis ir Leonas Borovskis.[11]
Vilniaus visuomenė kaltino Nikolajų Novosilcevą, jog šis sąmoningai išpūtė visą reikalą norėdamas įtikti carui. Būtent, po minėtų studentų areštų, pasipylė ginklų rinkimas iš vilniečių. Vilniaus universiteto „Mąstytojų draugija” tuo laikotarpiu tapo pirmąja caro imperijos valdžios susidorojimo auka.[1][2] [4][5][7]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 F.Sliesoriūnas. 1830-1831 m. sukilimas Lietuvoje. Lietuvos istorijos institutas. Vilnius: Mintis, 1974 m.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 P.Purėnas. 1831 metų sukilimas Lietuvoje. Kaunas: „Spindulio” spaustuvė, 1931.
- ↑ Piotr Kępiński. Kraszewski polsko-litewski, 2014.[1] Archyvuota kopija 2020-07-26 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 4,6 4,7 Sara Robinowichiowna. Wilno w postawniu roku 1830/31. Wydanwinstwo magistrata miesta Wilno, 1832, p. 25-30.[2]
- ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 5,5 Eugenijus Gulczynski. Rok 1830-31 w Wilnie. Wilno: Sklad Glowny w księgarni sw. Wojciecha, Dominikanska 4, 1933, p. 25.[3]
- ↑ Kirkor Adam Honory.Obrazki litewskie : ze wspomnień tułacza. 1874. Poznan., p. 105. [4]
- ↑ 7,0 7,1 7,2 7,3 7,4 7,5 7,6 7,7 Irma Randakevičienė. „Vilnius ir akademinis jaunimas 1831 m. sukilimo priešaušryje“, 2020.Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2020-04-17.[5]
- ↑ Więzienie w klasztorze Kanoników Laterańskich.[6][neveikianti nuoroda]
- ↑ Apie Juozapą Ignotą Kraševskį ir „Mąstytojų draugiją". [7][neveikianti nuoroda]
- ↑ Joanna Arvantii.Syberyjskie w Zyciu Jozefa Ignacego Kraszewskiego i jego ridziny.[8]
- ↑ „Projekt „Kraszewski” W jak Wilno". [9]