Darvino lapė

Lycalopex fulvipes
Darvino lapė (Lycalopex fulvipes)
Apsaugos būklė
Nykstantys (IUCN 3.1),
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Žinduoliai ( Mammalia) Būrys: Plėšrieji žinduoliai ( Carnivora) Šeima: Šuniniai ( Canidae) Triba: Tikrieji šunys ( Canini) Gentis: Lycalopex ( Lycalopex) Rūšis: Darvino lapė ( Lycalopex fulvipes)
Binomas
Lycalopex fulvipes Martin, 1837
Paplitimo arealas

Darvino lapė (Lycalopex fulvipes) – šuninių (Canidae) šeimos žinduolis. Gyvena Pietų Amerikos vakarinėje dalyje, žemyninės Čilės Nahuelbuta nacionaliniame parke (Araukanijos regionas), Valdivijos provincijos pakrantės kalnuose (Los Rioso regionas) bei Čilojės saloje.

Darvino lapė (patinas) Čilojės saloje, Čilėje

Darvino lapę Čilės pakrantės San Pedro saloje (Čilojės salynas) pirmą kartą 1834 m. aptiko gamtininkas Čarlzas Darvinas. Ilgai Darvino lapė buvo laikoma Pietų Amerikos pilkosios lapės (L. griseus) porūšiu. Tačiau nedidelės populiacijos suradimas Nahuelbutos nacionaliniame parke žemyninėje dalyje 1990 m. ir vėlesnė genetinė analizė leido patikslinti šios lapės statusą kaip unikalią rūšį. 2012 m. ir 2013 Darvino lapės gyvenamąsias vietas Oncol parke, Alerce Costero nacionaliniame parke ir Valdivijos pakrančių rezervate patvirtino slaptų kamerų įrašai.

Biologija

Tai yra tipiškas miško gyvūnas, gyvenantis pietinėse, nedaug drėgnose džiunglėse. Darvino lapė gyvena pavieniui, aktyvi visų pirma prietemoje ir prieš aušros valandas. Minta vabzdžiais, smulkiais žinduoliais, paukščiais, varliagyviais, uogomis, dvėseliena. Jos kailis tamsios spalvos su rausvomis dėmėmis ant galvos ir veido. Gyvūnas nesiporuoja su kitais Pseudalopex atstovais. Ji mažesnė pagal dydį ir tamsesiu kailiu. Jos kojos trumpesnės nei lapių, gyvenančių žemyne. Lapės svoris 2-4 kg, kuris yra žymiai mažesnis už Pietų Amerikos pilkosios lapės, sveriančios nuo 5 iki 10 kg.

Čilojės saloje gyvena 200, o žemyne - mažiau nei 50 individų. Ši rūšis priskiriama nykstančioms rūšims. Populiacijai pagrindinį pavojų kelia miškų plotų mažėjimas aplink nacionalinį parką, valkataujantys šunys, kurie užpuola lapes ir platina infekcines ligas.