Luokstenės piliakalnis

Koordinatės: 56°36′01″š. pl. 25°39′51″r. ilg. / 56.60033°š. pl. 25.66406°r. ilg. / 56.60033; 25.66406
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Luokstenės piliakalnis
[[Image:|295px]]
Luokstenės piliakalnis
Luokstenės piliakalnis
Koordinatės
56°36′01″š. pl. 25°39′51″r. ilg. / 56.60033°š. pl. 25.66406°r. ilg. / 56.60033; 25.66406
Vieta Latvija
Seniūnija Pliavinių savivaldybė
Klintainės valsčius
Naudotas I tūkstantmetisXI a.

Luokstenės piliakalnis (latv. Lokstenes pilskalns) – buvęs piliakalnis Žiemgaloje, Pliavinių savivaldybės teritorijoje, Klintainės valsčius, Latvija.[1] Pasiekiamas keliu E22 RygaPliavinios, 119 kilometre, į rytus nuo Stukmanių, Dauguvos upėje (Pliavinių hidroelektrinės tvenkinyje).

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis buvo įrengtas Dauguvos dešiniajame krante, prie Luokstinios upės įtakos. Archeologiniai tyrimai parodė, kad piliakalnis pergyveno du ryškius laikotarpius. III a.XI a. jame buvo sėlių pilis. XIV a. vykstant centralizuotos Lietuvos valstybės kūrimuisi ir užkariaujant Livonijos žemes į šiaurę nuo Dauguvos, gynybinė pilis buvo pastatyta prie Aiviekstės, kur kryžiavosi dauguma didžiųjų kelių. Vėliau tinkamu mūrinei piliai pasirodė ir gyventojų paliktas Luokstenės piliakalnis. Jame XIV a. pabaigoje pastatyta arkivyskupo vasalo pilis, turėjusi atlaikyti lietuvių antpuolius.

Aplinkiniai piliakalniai

Lielkalnio piliakalnis 21 km Bulandų piliakalnis 23 km Pliavinių piliakalnis 4 km
Avuotinių piliakalnis 9 km
Vyno kalno piliakalnis 1,1 m
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Uolinkalnio piliakalnis 1,6 km
Sėlpilio piliakalnis 2 km
Pormalių piliakalnis 7 km Babranų piliakalnis 2,1 km

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mugurēvičs Ē. Oliņkalns un Lokstenes pilsnovadi. 3.-15.gs. arheoloģiskie pieminekļi.- Rīga, 1977.;
  • Stryk L. Beitraege zur Geschichte der Rittergueter Livlands.- Dresden, 1885.;
  • Zilgalvis J. Daugavas muiža 18.gs.-20.gs.sākums.- Apgāds “Izglītība”, Rīga, 1998.;
  • Ose I. Latvijas viduslaiku pilis.- LU Latvijas Vēstures Institūts, Rīga, I, II sēj., 1999, 2001.;
  • Latviešu tautas teikas. Vēsturiskās teikas. Izlase.- “Zinātne”, Rīga, 1988.;
  • Latviešu tautas teikas. Izcelšanās teikas. Izlase.- “Zinātne”, Rīga, 1991.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]