Lomonosovo pusiasalis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lomonosovo pusiasalis (rus. Полуостров Ломоносова) – pusiasalis Primorės krašte.

Lomonosovo pusiasalis yra vakarinėje Amūro įlankos pakrantėje, skiria Perevoznajos ir Narvos užutėkius. Labiausiai rytinis pusiasalio taškas yra Lomonosovo kyšulys. Pusiasalyje taip pat yra Stenino kyšulys (мыс Стенина, šiauriau Lomonosovo kyšulio) ir Toereko kyšulys (мыс Тоерек, pietinis pusiasalio taškas, 49 m aukščio). Į pietvakarinę pusiasalio dalį įsirėžia Capličjos lagūna (Цапличья лагуна 'Garnių lagūna'). Pusiasalį su žemynu jungia siaura ir žema smėlio ir gargždo nerija, kurioje yra Perevoznajos kaimas.

Pusiasalio reljefas daugiausia kalvotas, vietomis užpelkėjęs. Aukščiausias taškas – 85 m. Pietinis krantas status, su uolingais skardžiais, o šiaurinis – nuolaidus, pelkingas. Flora daugiausia miškų. Šlaitai naudojami žemės ūkyje.[1]

Prie pusiasalio jūros gylis iki 20 m.

Pusiasalis pavadintas rusų mokslininko M. Lomonosovo garbei.[2]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]