Gytis Ivanauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Lolita Zero)
Gytis Ivanauskas
Gimė 1980 m. birželio 1 d. (43 metai)
Ukmergė
Veikla aktorius, šokėjas, choreografas, režisierius
Alma mater 2004 m. LMTA
Žymūs apdovanojimai

2 × Auksinio scenos kryžiaus nominacija

Gytis Ivanauskas (g. 1980 m. birželio 1 d. Ukmergėje) – Lietuvos aktorius, režisierius, choreografas ir šokėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1986–1996 m. mokėsi Ukmergės J. Basanavičiaus vidurinėje mokykloje, 1996–1998 m. M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje mokėsi dailės. 1999–2002 m. Lietuvos muzikos akademijos Teatro ir kino fakultete studijavo aktoriaus-šokėjo specialybę (dėst. Anželika Cholina), 2002–2004 m. mokėsi ir baigė podiplomines studijas, magistras.

2000 m. O. Koršunovo spektaklyje „Ugnies veidas” suvaidino paauglį Kurtą. Kiti garsesni vaidmenys – Romeo („Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džiuljetos istorija”, rež. O. Koršunovas) bei R. Raskolnikovas („Nusikaltimas ir bausmė”, rež. Gintaras Varnas).[1] Dalyvauja įvairiuose šokio projektuose, yra sukūręs scenografiją monospektakliui „Švyturys”, kuriame pats ir vaidina (rež. G. Varnas).

2005 m. įsteigė savo vardo teatrą. 2007 m. Kultūros ministerija suteikė „Gyčio Ivanausko teatrui” teatro statusą, t. y. pripažino profesionaliu scenos meno teatru.[2]

2007 m. balandžio 6 d. G. Ivanauskui suteiktas meno kūrėjo statusas. Šiuolaikinio šokio asociacijos narys.

Lolita Zero[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2016 m. suvaidino Lolitos Zero personažą Emilio Vėlyvio kino filme „Zero III”.

2017 m. tuo pačiu sceniniu pseudonimu dalyvavo Eurovizijos dainų konkurso atrankoje su daina „Get frightened” ir nacionaliniame finale užėmė ketvirtąją vietą.[3]

2022 m. taip pat įkūnydamas Lolitą Zero su daina „Not Your Mother" dalyvavo Eurovizijos atrankoje „Pabandom iš naujo“. Sulaukęs didelio žiūrovų palaikymo, jis pateko į finalą, kuriame liko trečioje vietoje.[4]

Vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teatre[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1999 m., Šokėjas, „Pamišusių merginų šokiai”, choreogr. A. Cholina, OKT;
  • 2000 m., Kurtas, M. von Mayenburg „Ugnies veidas”, rež. Oskaras Koršunovas, OKT;
  • 2001 m., Kastukas, „Choreografo laiškai M.K.Č.”, choreogr. Jurijus Smoriginas, Vilniaus baletas;
  • 2001 m., Meilužis, jau miręs, J.-L. Lagarce „Tolima šalis”, rež. Gintaras Varnas, NKDT;
  • 2002 m., Šokėjas, „Processus”, choreogr. A. Naginevičiūtė, Lietuvos šokio informacijos centras;
  • 2002 m., Choristas, Sofoklio „Oidipas karalius”, rež. O. Koršnovas, OKT;
  • 2002 m., Vyras, „Meilė”, choreogr. A. Cholina, Anželikos Cholinos šokio teatras;
  • 2002 m., Gabrielis Skalis, Marina Carr „Portija Koglen”, rež. G. Varnas, NKDT;
  • 2002 m., Berniokas, F. G. Lorka „Donja Rosita arba gėlių kalba”, rež. G. Varnas, NKDT;
  • 2003 m., Romeo, W. Shakespeare „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija”, rež. O. Koršunovas, OKT;
  • 2003 m., Velnias, I. Stravinskij „Kareivio istorija”, rež. B. Mar, Lietuvos nacionalinė filharmonija;
  • 2004 m., Rodijonas Raskolnikovas, F. Dostojevskij „Nusikaltimas ir bausmė”, rež. G. Varnas, NKDT;
  • 2004 m., Persifalis, T. Dorst „Nusiaubta šalis arba Merlinas”, rež. G. Varnas, Menų spaustuvė;
  • 2004 m., Šokėjas, „Nėščia tyla”, choreogr. A. Naginevičiūtė, Lietuvos šokio informacijos centras;
  • 2005 m., Berniukas, T. De Fombelle, „Švyturys”, rež. G. Varnas, NKDT;
  • 2005 m., Skruzdėliukas, „Praba”, choreogr. G. Ivanauskas, Gyčio Ivanausko teatras;
  • 2006 m., Šokėjas, „Vyrai baltais sijonais”, choreogr. G. Ivanauskas, G. I. teatras;
  • 2006 m., Igoris Sučevas, „Astronomo sapnas”, rež. Arpadas Šilingas, Kretakor teatras (Vengrija);
  • 2007 m., Šokėjas, „Aš tave labai myliu”, rež. G. Ivanauskas, G. I. teatras;
  • 2007 m., Šokėjas, „Verkimo sonata”, „Raudonos kurpaitės” (miniatiūros), rež. G. Ivanauskas, G. I. teatras (Ispanija, „Barcelona Dance Awards 2007);
  • 2007 m., Šokėjas, „8 kvadratiniai metrai”, rež. G. Ivanauskas, choreogr. Brigita Urbietytė, G. I. teatras;
  • 2008 m., Aurora, „Ruzvelto aikštė”, rež. G. Varnas, NKDT;
  • 2008 m., Branko, „Mėnulis nepaiso lojančių šunų”, choreogr. Aira Naginevičiūtė-Adomaitienė, Menų spaustuvė;
  • 2008 m., Tutis, „Striptizo ereliai”, rež. A. Jakubik, Domino teatras;
  • 2008 m., Batsiuvys, „Raudonos kurpaitės”, rež., choreogr. G. Ivanauskas, G. I. teatras;
  • 2009 m., Tutis, „Radijo ereliai”, rež., O. Šapošnikov, Domino teatras;
  • 2010 m., Režisierius, F. G. Lorka „Publika”, rež., G. Varnas, teatras „Utopia“;
  • 2011 m., Šokėjas, „Paukščiai”, choreogr. G. Ivanauskas, G. I. teatras;
  • 2011 m., Marko, „Marko (Kavolių kabaretas)”, G. I. teatras;
  • 2012 m., Gytis, „Apie ką kalba vyrai”, rež. O.Šapošnikovas, „Domino” teatras;
  • 2012 m., Blogis, „Fobijos”, rež G. Ivanauskas, choreogr. G. Ivanauskas, Brigita Urbietytė, Evaldas Taujanskis, G. I. teatras;
  • 2012 m., Šokėjas, „Tango Salon”, choreogr. Brigita Urbietytė, G. I. teatras;
  • 2013 m., Jaunikis, „Bollywood”, rež. G. Ivanauskas, G. I. teatras;

Kine[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2016 m., Lolita, „Zero III”, rež. Emilis Vėlyvis
  • 2017 m., Šokių treneris ,,Aš žvaigždė" rež. Robertas Kuliunas

Choreografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2005 m., „Praba”, G. I. teatras.
  • 2006 m., „Vyrai baltais sijonais”, G. I. teatras;
  • 2006 m., dok. filmas „Tamsieji amžiai”, „Karalienės šokis”, BBC;
  • 2007 m., „Aš tave labai myliu”, G. I. teatras;
  • 2008 m., „Radiocentro apdovanojimai 2008”;
  • 2008 m., „Raudonos kurpaitės”, G. I. teatras;
  • 2008 m., Manto daina bei vaizdo klipas „Čiuožki”;
  • 2009 m., Julijos Žilėnienės kostiuminis šokio spektaklis „Karališka aistra”;
  • 2009 m., „Sidabrinių gervių” kino apdovanojimų ceremonija;
  • 2009 m., „Pacha Fetish”;
  • 2009 m., „Premjera”, rež. choreogr. Sanja Tropp Frühwald ir [[Gytis Ivanauskas], G. I. teatras;
  • 2011 m., „Paukščiai”, choreogr. G. Ivanauskas, G. I. teatras;
  • 2012 m., „Fobijos”, choreogr. G. Ivanauskas, Brigta Urbietytė, Evaldas Taujanskis, G. I. teatras;
  • 2013 m., „Bollywood”, choreogr. G. Ivanauskas, G. I. teatras;

Apdovanojimai ir nominacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2002 m. „Fortūnos” diplomas už Mirusio meilužio vaidmenį spektaklyje „Tolima šalis”, rež. G. Varnas.[5]
  • 2003 m. „Fortūnos” diplomas už Gabrielio Skalio vaidmenį spektaklyje „Portija Koglen”, rež. G. Varnas;
  • 2003 m. Kauno m. savivaldybės Padėkos raštas už žymius kultūros ženklus miestui;
  • 2005 m. „Fortūnos” prizas už Rodiono Raskolnikovo vaidmenį spektaklyje „Nusikaltimas ir bausmė”, rež. G. Varnas;
  • 2005 m. „Auksinis scenos kryžiaus” nominantas už geriausius 2004/2005 m. sezono dramos aktoriaus vaidmenis Raskolnikovas „Nusikaltime ir bausmėje” ir vaidmuo monospektaklyje „Švyturys”, rež. G. Varnas;
  • 2005 m. Festivalio „Lietuvos teatrų pavasaris Kaunas 2005” laureatas už Rodiono Raskolnikovo vaidmenį „Nusikaltime ir bausmėje”;
  • 2006 m. Su debiutiniu šokio spektakliu „Praba”, mėnraščio „Pravda”, Gyčio Ivanausko teatras buvo pripažintas „Geriausiu nauju teatru“.
  • 2006 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už geriausią debiutą profesionaliojo meno srityje;
  • 2007 m. Antros vietos laimėjimas šokio teatro kategorijoje „Gyčio Ivanausko teatrui” už miniatiūras – „Verkimo sonata” ir „Raudonos kurpaitės” tarptautiniuose šokio apdovanojimuose „Barcelona Dance Awards 2007” (Barselona, Ispanija);
  • 2009 m. „Auksinis scenos kryžius” geriausio aktoriaus vaidmens nominacija už Aurorą „Ruzvelto aikštė” rež. G. Varnas;

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Žurnalas „Veidas”, 2009 m. vasario 2 d., Nr. 5.
  2. ↑ Gyčio Ivanausko biografija Archyvuota kopija 2013-05-31 iš Wayback Machine projekto.
  3. ↑ Eurovizijos Atranka 2017 – Final
  4. ↑ Pabandom iš naujo 2022 – Final
  5. ↑ G. Ivanausko teatro informacija

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Gytis_Ivanauskas&oldid=7084917"