Pereiti prie turinio

Lobezas

Lobezas
lenk. Łobez
            
Lobezo centrinė gatvė
Lobezas
Lobezas
53°38′0″ š. pl. 15°37′0″ r. ilg. / 53.63333°š. pl. 15.61667°r. ilg. / 53.63333; 15.61667 (Lobezas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
ValstybėLenkijos vėliava Lenkija
VaivadijaVakarų Pamario vaivadija Vakarų Pamario vaivadija
ValsčiusLobezo valsčius
MerasPiotr Ćwikła
Gyventojų (2019)10 066[1]
Plotas12,88 km²
Tankumas (2019)782 žm./km²
Altitudė56−94[2] m
Pašto kodas73-150
Tinklalapiswww.lobez.pl
VikitekaLobezas

Lobezas (lenk. Łobez) – miestas šiaurės vakarų Lenkijoje, Vakarų Pamario vaivadijoje, į šiaurės rytus nuo Ščecino, prie Regos upės. Valsčiaus centras. 10,4 tūkst. gyventojų (2015 m. duomenys). Per miestą eina GožuvoŠvidvino (DW147, DW148, DW151) kelias ir geležinkelio linija Gdanskas – Ščecino Stargardas (202). Miestas yra 60 km nuo Baltijos jūros.[3]

Vietovės pavadinimas kilęs iš senosios lenkų kalbos žodžio łobuzie, reiškiančio 'krūmus'. Jau 1295 m. gyvenvietė vadinama „miestu“, kas 1384 m. patvirtinama suteikiant Lobezui Liubeko teisę. XIV amžiuje jame atsiranda burmistras ir miesto taryba. Tuo metu miestas apjuosiamas gynybinėmis sienomis, kurios išliko iki XVIII a. 1460 m. čia pradeda veikti teismas. Borkų šeima pastatė Lobeze pilį, išlikusią iki XVIII a. 1295 m. Pomeranijos dalijimo metu gyvenvietės prie Regos upės, tarp jų ir Lobezas, atiteko Pamario kunigaikščių Volgasto linijai. Nuo 1648 miestas priklausė Brandenburgui, 1701 perėjo Prūsijos karalystėn, kuri savo ruožtu nuo 1871 priklausė Vokietijos imperijai. Nuo 1933 iki 1945 m. miestas priklausė Trečiajam Reichui, o po II pasaulinio karo jis atiduodamas Lenkijai. Vokiečiai iš šių teritorijų buvo iškeldinti.

Istorinė demografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lobezas - demografija: A - gyventojai, B - moterys, C - vyrai, D - suaugę. 31.12.2014 r.[4]
1632 – Carsten Beleke1809 – Johann Georg Falck
1670 – Bernd Bublich1823–1840 – Johann Friedrich Rosenow
1700 – Paul Belecke1842–1844 – Adolf Ludwig Ritter (privremeno)
1702 – Theele1844–1845 – Albert Wilhelm Rizky
1723 – F. C. Hackebeck1846–1852 – Heinich Ludwig Gotthilf Hasenjäger
1734 – F. W. Weinholzprije 1859. Hasenjaeger
1736 – Schulze1852–1864 – Carl Albert Alexander Schüz
1732 – Hackenberken1921 – Willi Kieckbeusch
1745 – M. C. Frize1945 – Hackelberg, Teofil Fiutowski, Stefan Nowak, Feliks Mielczarek
1746 – Johann Friedrich Thym1946 – Władysław Śmiełowski
1752 – Johann Gottsried Severin1948 – Tadeusz Klimski
1753? – J. F. von Flige1949 – Ignacy Łepkowski
1757 – Johann Friedrich Thym1972-1990 - Zbigniew Con
1757 – Heller1990–94 - Marek Romejko
1767 – Gottlieb Timm1994–1998 - Jan Szafran
1775 – Johann Gottfried Severin1998–2002 - Halina Szymańska
1790 – Jahncke2002–2006 - Marek Romejko
1805 – Heinrich (?) Falck2006–2014 - Ryszard Sola
1806 – Zuther (drugi dan 1712)2014 - Piotr Ćwikła
1806 – Nemitz

Miestų partnerystė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai, su kuriais Lobezas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

  • MLKS Światowid
Łobez - krituliai ir temperatūros[5]
Mėnesių I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII Metai
T max [°C] 0 2 7 14 18 22 24 23 19 13 17 2 8
T min [°C] -6 -5 -1 3 8 11 13 12 9 5 1 -3
Krituliai [mm] 28 24 27 35 53 63 76 64 46 37 38 36 526
  • Zbigniew Harbuz: Kalendarium ziemi i powiatu łobeskiego. Łabuź, Łobez 2007, ISSN 1509-6378, S. 1–60. Kalendarium Archyvuota kopija 2013-09-21 iš Wayback Machine projekto..
  • Z dziejów ziemi łobeskiej – praca zbiorowa pod redakcją Tadeusza Białeckiego, Instytut Zachodniopomorski, Szczecin 1971.
  • Peter Johanek, Franz-Joseph Post (Hrsg.); Thomas Tippach, Roland Lesniak (Bearb.): Städtebuch Hinterpommern. Deutsches Städtebuch, Band 3, 2. Verlag W. Kohlhammer, Stuttgart 2003, ISBN 3-17-018152-1, S. 135–138.
  1. Polska w liczbach w oparciu o dane GUS. 2019
  2. Žemėlapis aukščio ir gylio (Mapa wysokości i głębokości)
  3. Atstumai žemėlapyje (Odległości na mapie)
  4. BIP Łobez. Stan na 31.12.2014 Archyvuota kopija 2015-09-23 iš Wayback Machine projekto.
  5. pl.climate - Łobez